prõtų nutekjimas, smegen nutekjimas (angl. brain drain), išsilavinusios ir kvalifikuotos darbo jėgos (dažniausiai jaunų tam tikros srities specialistų) didelio masto emigracija. Protų nutekėjimas ypač būdinga besivystančioms šalims, pavyzdžiui, buvusioms kolonijoms (Indija, Afrikos, Karibų jūros baseino šalys). Galima skirti aukštos kvalifikacijos specialistų mobilumo 2 tipus: aukštos kvalifikacijos migrantus, vykstančius iš išsivysčiusių šalių į mažiau išsivysčiusias su laikinu paskyrimu dirbti (vadinamuosius laikinuosius profesionalus), ir migrantus, vykstančius dirbti specialistais arba studijuoti iš silpnai išsivysčiusių šalių į labiau išsivysčiusias. Protų nutekėjimas laikomas valstybės ekonominiu praradimu, nes investavusi į emigranto išsilavinimą valstybė praranda žmogiškuosius išteklius. Protų nutekėjimas gali būti siejamas su emigrantų įgūdžių nuvertėjimu, nes svetimoje šalyje jie dažnai dirba žemesnės kvalifikacijos darbus (nors gauna didesnį atlyginimą nei savo šalyje už aukštesnės kvalifikacijos darbus).
Protų nutekėjimu kartais laikoma žydų išvarymas iš Ispanijos pasibaigus rekonkistai 1492, taip pat moriskų išvarymas iš Granados 1502, iš Valensijos ir Aragono – 1526. Dėl to nukentėjo Ispanijos ekonomika, amatai, prekyba, menas ir mokslas. 1685 atšaukus Nantes’o ediktą Prancūzijos karalius Liudvikas XIV pradėjo persekioti hugenotus; dėl to iš Prancūzijos į Didžiąją Britaniją, Olandiją, Šveicariją, Norvegiją, Daniją, Prūsiją, Pietų Afriką, Rusiją, Šiaurės Ameriką pabėgo dešimtys tūkstančių amatininkų ir prekeivių. Antisemitizmas ir holokaustas Europoje privertė į kitas šalis bėgti žydus, tarp jų – daug garsių mokslininkų (pavyzdžiui, Albertas Einsteinas, E. Fermi, N. Bohras, J. von Neumannas, vengrų ir Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas, inžinierius T. von Karmanas). Londono karališkoji draugija protų nutekėjimu vadino Didžiosios Britanijos mokslininkų ir technologų išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą 1950–60. Protų nutekėjimu Didžiojoje Britanijoje vadinta mokslininkų ir inžinierių iš Indijos antplūdis. 1952–61 iš Vokietijos Demokratinės Respublikos į Vakarus pabėgo apie 3,5 mln. žmonių (tai yra apie 20 % gyventojų, kurių dauguma buvo jauni ir išsilavinę). Susikūrus Europos Sąjungai protų nutekėjimas nuolat vyksta iš Rytų ir Pietryčių Europos į Vakarų Europą. Iki 20 amžiaus pabaigos protų nutekėjimą dažnai lėmė konfliktai savo valstybėje, politinis nestabilumas, menka darbo sauga, etninė ir kita diskriminacija, vėliau – ekonominės ir socialinės gerovės, saviraiškos siekis, didesni atlyginimai, taip pat globalizacija ir rinkų liberalizacija. Suirus SSRS prasidėjo masinis protų nutekėjimas iš buvusio sovietų bloko šalių (ir Lietuvos) į Vakarus. 21 a. pradžioje vyksta protų nutekėjimas iš Europos (ypač iš Portugalijos) į Jungtines Amerikos Valstijas, Australiją, Kanadą, Naująją Zelandiją.