provansãlų literatūrà, literatūra, kuriama provansalų kalba Pietų Prancūzijoje, Provanse. Seniausias išlikęs paminklas – 11 a. poemos Boecijus (Poème de Boèce) fragmentas, užrašytas apie 1100, ir Dionisijo Katono Disticha vertimas. 11 a. pabaigoje–13 amžiuje literatūroje vyravo trubadūrų poezija, davusi pradžią provansalų literatūrinei kalbai. Išliko herojinės poemos: Gerardo Rusijoniečio giesmė (La Chanson de Girart de Roussillon 11 a.), pasakojanti apie Karolio Martelio ir Gerardo kovas, Aigaras ir Maurinas (11 a. pr.), Daurelis ir Betonas (Daurel et Beton 13 a. pabaiga), Guillaume’o Anelier istorinė kronika Navaros karo istorija (Histoire de la guerre de Navarre), riterinis Arles’io romanas (Roman d’Arles, abu 13 a. pabaiga), nuotykių romanai Jaufré, Blandin de Cornoalha, Guillem de la Barre (visi 13 a.). 12 a. pradžioje – 13 a. plito hagiografija (Šv. Fua gyvenimas / Vie de sainte Foy, Bertrano de Marseille’io Šv. Enimijos gyvenimas / Vie de sainte Enimie, Raimono Féraut eiliuotas Šv. Honorato gyvenimo / Vie de saint Honorat vertimas iš lotynų kalbos). 13 a. pabaigoje Matfré Ermengaut sukūrė Meilės brevijorių (Bréviari d’amour), kuriame išdėstyti krikščioniškos meilės principai. Gausūs Biblijos vertimai.
Iš dramos kūrinių išliko Sutuoktinio drama (Drame de l’époux), Išmintingų ir neprotingų mergelių misterija (Mystère des vierges sages et des vierges folles 12 a.), mirakliai Šv. Agnietė (Jeu de sainte Agnès 13 a. pabaiga), Kristaus kančia (Passion du Christ 14 a.). 13 a. viduryje Ucas de Saint‑Circas parašė Trubadūrų gyvenimus (Vies des troubadours), Raimono Vidalio de Bezauduno knygoje Razos de trobar nagrinėjama trubadūrų poetika. 1271 prancūzams užkariavus Languedocą prasidėjo Provanso lyrikos saulėlydis. 16 a. Gaskonės poetai P. de Garrosas (apie 1530–85), A. Gaillard’as (apie 1530–92), L. Bellaud de la Bellaudière’as (1532–88) vaizdavo religinius karus, reformacijos judėjimą. Poetas G. de Salluste’as du Bartasas (1544–90) išvertė psalmių, sukūrė poemą Navaros karalienės įžengimas į Néracą (Poème pour accueil de la Reine de Navarre faisant son entrée à Nérac 1579). Kiti gaskonų poetai: J. de Gassionas (1578–1635), B. Larade’as (1581–1630).
17 a. literatūra buvo kuriama provansalų kalbos įvairiomis tarmėmis. P. de Goudelinas (1580–1649) Tulūzos tarme parašė odžių, sonetų, epigramų, dainų, B. Grimaud sukūrė 48 giesmių poemą apie šv. Benediktą, J. de Valèsas de Montechas išvertė Septynias Atgailos psalmes (Psaumes de la pénitence 1648). Pierre’as Clericas (1661–1740) ir Jeanas Coste’as kūrė klerikalinę satyrą. 18 a. burleskinės satyros, peizažinės lyrikos žanrus plėtojo Marselio poetas F.‑T. Grossas (1698–1748), išleidęs rinkinį Provanso poezija (Recueil de pouésies prouvençalos 1734), J. B. Coye (1711–78), J. B. Favre’as (1727–1783), J. Azaïsas (1778–1856). A. Fabre’as d’Olivet (1768–1825) rašė prancūzų ir bendrine provansalų kalba. 19 a. viduryje – 20 a. pradžioje felibrižo visuomeninis ir literatūrinis sąjūdis siekė atgaivinti provansalų kalbą, spausdino provansalų poeziją, lingvistinius, literatūrinius straipsnius. 20 a. pradžioje vėl įsigalėjo tarmės. Rousillono tarme kūrė poetas J. S. Ponsas (1886–1962), Limousino – J. L. Grenier (1879–1954), Languedoco – H. Chabrolis (g. 1898), A. Chamsonas (1900–83), R. Méjeanas (1904–86). Poetai J. Mouzat (1905–86), R. Nellis (g. 1906–82) parašė veikalų provansalų literatūros klausimais. 20 a. pabaigos – 21 a. pradžios Provanso literatūroje vyrauja provansalų kalbos tarmės. Žymiausi rašytojai: gaskonų poetas X. Ravier (g. 1930), poetas ir dramaturgas J. P. Cerda (g. 1920), prozininkai J. Boudou (1920–75), Y. Rouquette’as (g. 1936), H. Mouly, J.‑P. Tennevinas, P. Pessemesse’as, poetas S. Becas, dramaturgas ir prozininkas R. Lafont’as.
L: P. L. Bertaud, J. Lesaffre Guide des études occitanes Paris 1953; Ch. Camprou Histoire de la littérature occitane Paris 1953; Encyclopédie de la Pléiade t. 3 Histoire des littératures Paris 1978; J.‑Ch. Huchet Le roman occitane médiéval Paris 1991.
510