Provánsas‑Álpės‑Žydràsis Krañtas (Provence-Alpes-Côte d’Azur), administracinis regionas Prancūzijos pietryčiuose, prie Viduržemio jūros. Rytuose ribojasi su Italija, pietryčiuose – su Monaku.
Apima 6 departamentus: Aukštutinio Provanso Alpių, Ronos deltos, Varo, Vaucluse’o (jie yra Provanso istorinės srities teritorijoje), Aukštutinių Alpių ir Pajūrio Alpių.
Plotas 31 400 km2. 5,20 mln. gyventojų (2023).
Centras – Marselis (873 100 gyventojų, 2021; aglomeracijoje 1,69 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Nica 348,1; aglomeracijoje 962,7), Toulonas (180,5; aglomeracijoje 595,7), Aix‑en‑Provence’as (147,5), Avinjonas (90,3; aglomeracijoje 462,7), Antibesʼas (75,1), Kanai (73,3), La Seyne‑sur‑Mer (62,7), Hyèresʼas (55,1).
Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto šiaurę užima Vakarų Alpių kalnagūbris – Dofinė Alpės (Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto aukščiausia vieta – Barre des Écrins’o kalnas Pelvoux masyve; 4102 metrai). Rytuose siena su Italija eina Kotijaus Alpių, Pajūrio Alpių keteromis (jos siekia daugiau kaip 3000 m aukščio). Einant į vakarus Pajūrio Alpės tolydžio pereina į žemesnes Provanso Alpes (dažnai jos priskiriamos Pajūrio Alpėms). Vakarinę dalį užima platus, žemas Ronos upės slėnis ir delta (pelkėta lyguma – Camargue’as). Pietrytinė dalis – Žydrasis Krantas – klintiniai arba granitiniai plokščiakalniai ir masyvai (Maures’o masyvas iki 779 m aukščio); stačiais šlaitais jie leidžiasi į siaurą pajūrio žemumą.
Klimatas mediteraninis, Alpėse – aukštikalnių. Pajūryje aukščiausia temperatūra nuo 11–12 °C (sausį) iki 27–29 °C (liepą; kartais siekia 40 °C), žemiausia (atitinkamai) nuo 3–5 °C iki 18 °C. Per metus Ronos upės slėnyje iškrinta 500–600 mm kritulių, Žydrajame Krante 700–800 mm, Alpėse iki 1200 milimetrų. Žiemą Ronos upės slėnyje pučia šaltas vėjas mistralis.
Svarbiausios upės – Rona (ja eina Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto vakarinė riba) ir jos kairysis intakas Durance’as. Ronos deltoje (Camargue) yra reliktinių (didžiausias – Vaccarèsas) ir lagūninių ežerų. Dirvožemiai pietuose kalciažemiai, vidurinėje ir šiaurinėje dalyje – kalkžemiai, Ronos upės slėnyje – salpžemiai, deltoje – druskožemiai. Miškuose daugiausia auga pušys, bukai, ąžuolai, Alpių šlaituose – maumedžiai, eglės. Viduržemio jūros pakrantei būdingi augalijos tipai – makija, gariga. 3 nacionaliniai parkai: Écrins’o, Mercantouro, Port‑Cros (Port‑Cros, Bagaud ir kitose mažesnėse salose Viduržemio jūroje); 5 regioniniai gamtos parkai: Camargue’o (jame yra Camargue’o nacionalinis gamtos rezervatas; daugiau kaip 400 paukščių rūšių, peri flamingai), Lubérono, Queyraso, Verdono, Alpilles’io.
Provansas‑Alpės‑Žydrasis Krantas – pramoninis agrarinis, turistinis regionas, apgyventas labai netolygiai. Pietvakarinė ir pietinė dalis labai urbanizuota, tankiai gyvenama; Viduržemio jūros pakrantėje gyventojų tankis daug kur didesnis kaip 900 žm./km2. Vidiniuose rajonuose tankis dažniausiai mažesnis kaip 10 žm./km2. Pramonė daugiausia sutelkta Ronos upės slėnyje ir Viduržemio jūros pakrantės vakarinėje dalyje, Marselio regione. Pajūryje gaunama druska. Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos: laivų statyba ir remontas (Marselyje; didžiausia Prancūzijoje laivų remonto įmonė), naftos perdirbimo ir naftos chemijos (Berre‑l’Étange, Martigues’e), aviacijos (Marignane), metalurgijos (Fos‑sur‑Mer), parfumerijos (Grasse), maisto pramonė. Aukštųjų technologijų įmonės (Sophia Antipolis technologijų parkas Nicoje; elektronikos, farmakologijos, biotechnologijų bendrovės). Ariamoji žemė užima apie 8 % teritorijos, pievos ir ganyklos 16 %, sodai ir vynuogynai 5,5 %. Auginama javai (tarp jų – ryžiai; Camargue’o šiaurinėje dalyje), vynmedžiai (gaminamas vynas), vaismedžiai, alyvmedžiai, daržovės (apie 50 % Prancūzijos pomidorų produkcijos), gėlės, aromatiniai augalai, daugiausia levandos (jų aliejus naudojamas kosmetikos, parfumerijos pramonėje, medicinoje). Veisiama galvijai, arkliai, avys, ožkos.
Apie 80 % ekonomiškai aktyvių gyventojų dirba paslaugų sferoje. Turizmas – viena svarbiausių ūkio šakų. Per metus regioną aplanko apie 35 mln. turistų (iš jų apie 7 mln. – užsienio turistai). Labiausiai lankomi Žydrojo Kranto pajūrio kurortai ir poilsio centrai (Nica, Kanai, Mentonas, Antibes’as; paplūdimiai, jachtų uostai), Alpės (apie 60 žiemos sporto centrų), Provanso miestai (Arles’io, Orange’o, Avinjono miestuose yra pasaulio paveldo vertybių).
Greitaeigė geležinkelio linija jungia daugelį Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto miestų su Paryžiumi. Tarptautiniai oro uostai: Nicos Žydrojo Kranto (14,49 mln. keleivių, 2019), Marselio‑Provanso (10,15 mln. keleivių, 2019), Toulono‑Hyères’o, Avinjono. Marselyje yra didžiausias Prancūzijos prekybos uostas (krovinių apyvarta apie 100 mln. t per metus, apie 60 % krovinių – nafta; naftotiekis per Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto teritoriją iš Marselio į Lioną). Toulone yra karinis uostas. Marselio, Nicos, Toulono keleivių uostai.