prozopopja (gr. prosōpopoiia < prosōpon – žmogus, asmuo + poiō – darau), retorinė figūra, alegorijos rūšis, artima personifikacijai. Prozopopėja sukuria sisteminį paveikslą: fiktyvūs ar mirę personažai, negyvi daiktai ar reiškiniai, abstrakčios sąvokos veikia, kalba, ragina, sako prakalbas. Prozopopėjai būdinga aukštojo stiliaus patosas, todėl tinka reikšti moralinio autoriteto mintims (pvz., Motinos tėvynės kalba kariams prieš mūšį). Ryški prozopopėja yra pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo prakalba: Broliai seserys, imkiet mane ir skaitykiet / Ir tatai skaitydami permanykiet…; V. Kudirkos eilėraštis Varpas: Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu, / tarytum jisai žmogaus lūpas gavo: / Kelkite kelkite kelkite kelkite. J. Pikčilingio knygoje Žodžio interviu (1982) lietuviškas žodis duoda interviu, pasakoja: Ateinu aš iš amžių glūdumos. Daug istorijos smūgių patyriau, daug sunkių išbandymų. Daug erškėčių buvo mano šimtmečių kelyje.
923