„Prūsijos valdžios gromatos lietuviams valstiečiams“

„Prūsijos valdžios gromatos lietuviams valstiečiams“, 18–19 a. istorinis šaltinis. Tai Prūsijos karalių paliepimų (įsakų) Mažosios Lietuvos lietuviams (lietuvininkams; Prūsijos lietuviai) jų gimtąja kalba faksimilinis dokumentų rinkinys. Išleistas 1960 Vilniuje (rastus 107 valdžios raštus spaudai parengė K. Jablonskis). Paliepimų, nurodymų (46 iš 18 a., 21 iš 19 a.; bent 33 lietuvių kalba neišliko), t. p. kitų svarbių lituanistikai ir prūsistikai rankraščių rasta Vokiečių ordino Laukstyčių pilyje (į šiaurę nuo Piliavos, ant Aismarių šiaurinio kranto) per 1945–48 P. Pakarklio vadovaujamas ekspedicijas į Karaliaučiaus kraštą (nuo 1946 Kaliningrado sritis).

Rinkinyje daugiausia paskelbta dokumentų socialiniais, ūkiniais, viešojo gyvenimo, buities klausimais: dėl pabėgusių lietuvių baudžiauninkų ir vokiečių kolonistų gaudymo (3 dokumentai), skundų karaliui teikimo tvarkos (4), draudimo elgetauti ir elgetyno (8), dezertyrų amnestavimo, gaudymo ir represavimo (12), prekybos reguliavimo ir monopolijų (17), kovos su žmonių ir gyvulių ligomis (13). Aiškinami žemėnaudos klausimai, nustatytos šeimynos samdos sąlygos. Nemažai įsakų išleista dėl smulkmenų: žvirblių ir varnų naikinimo, duonkepių krosnių iškėlimo, draudimų avėti vyžomis. Kai kurie įsakai paskelbti siekiant kovoti ir su neigiamais lietuvių valstiečių būdo bruožais: dėl greito važiavimo arkliais, šaudymo per vestuves, palaidų šunų laikymo. Siekiant didesnio pelno ir valstybinės monopolijos, lietuvių valstiečiams buvo nustatytos prievolės pirkti druską ir kitas prekes; už jų nevykdymą taikytos griežtos bausmės. Už įsakų nesilaikymą lietuvių valstiečiams grasinta griežtomis bausmėmis (ir mirtimi), o kitų socialinių sluoksnių gyventojams – nedidelėmis piniginėmis baudomis.

Prūsijos valdžio gromatos lietuviams valstiečiams atskleidžia Mažosios Lietuvos kaimo gyvenimo ypatybes, centrinės ir vietinės Prūsijos valdžios (Berlyne, Karaliaučiuje, Gumbinėje) biurokratinio aparato siekį smulkmeniškai reguliuoti valdinių prievoles ir gyvenimo būdą, naikinti senovinius papročius ir įpročius. Kartu įsakų vertimai palaikė viešą lietuvių kalbos vartojimą.

Prūsijos karalių įsakai skelbti vokiečių ir lietuvių kalbomis. Juos į lietuvių kalbą dažniausiai vertė Karaliaučiuje gyvenę ir dirbę lietuvių kunigai, kantoriai, universiteto dėstytojai, studentai (pvz., K. Donelaitis, kurio vertimai tobulesni, K. G. Milkus, J. Braškys, Ch. L. Sackersdorfas). Dėl įsakų 18 a. Prūsijos valdžios raštinėse susiklostė lietuviškų teisinių tekstų stilius, susiklostė jų kalbos norma, paveikta vokiečių kalbos. Prūsijos valdžio gromatos lietuviams valstiečiams tekstuose yra lietuvių kanceliarinės kalbos užuomazgų, gausu teisės terminų, ypač pareigybių pavadinimų (pvz., begunas – dezertyras, dignitorius – aukšto rango valdininkas, dumčius – amtsroto patarėjas ir raštvedys, šaltyšius – seniūnas, cūktūžė, kaliuzė – kalėjimas, galgis, galgė – kartuvės, festungė – tvirtovė, urlopas – atostogos).

P: Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams / spaudai parengė K. Jablonskis Vilnius 1960.

2703

245

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką