Prūsų lietuvių draugijų taryba

Prsų lietùvių draugjų tarýba, Prsijos lietùvių draugjų tarýba, Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų) tautinės ir kultūrinės veiklos centras. Veikė 1931–35 Tilžėje. Jį sudarė Tilžės lietuvių giedotojų draugija, Lietuvių spaudos draugija, Lietuvių kultūros draugija ir Prūsų lietuvių moterų draugija (visos draugijos veikė Tilžėje). Draugijų pirmininkai sudarė tarybos valdybą; jos pirmininkas buvo Vydūnas. Susirinkimuose būdavo aptariama lietuvininkų kultūrinis darbas, organizacijų veikla, spaudos, raštijos būklė. Vydūnas skatino draugijas siekti žmonių protiško ir doroviško tobulėjimo. Lietuvių kultūros draugija per metus surengdavo daugiau kaip 15 paskaitų. Lietuvių giedotojų draugija, kurios choristai į repeticijas per metus rinkdavosi daugiau kaip 90 kartų, daugelyje vietovių, ypač ant Rambyno, rengdavo koncertus.

Lietuvių spaudos draugija nuo 1923 leido laikraštį Naujasis Tilžės keleivis, nuo 1932 – priedą Mitteilungen der Preussischen Litauer (Prūsų lietuvių pranešimai). Per metus Karaliaučiaus krašte buvo išplatinama daugiau kaip 6000 lietuviškų kalendorių, išleista 13 lietuviškų knygų. Taryba skelbdavo vokiečių valdžiai viešus protestus dėl lietuvių tautinių teisių pažeidinėjimų (pvz., dėl Tilžės, Ragainės, Pilkalnio, Stalupėnų, Įsruties, Darkiemio, Geldapės, Labguvos apskričių lietuvininkų suvokietinimo – net apie 80 % gyventojų yra lietuviškos kilmės) ir lietuviškų kaimų pavadinimų keitimo vokiškais.

1932 taryba ypač stipriai protestavo dėl vokiečių šovinistų smurto prieš Vydūną. 1932 rudenį ji nusiuntė Europos tautinių mažumų kongresui Vienoje memorandumą dėl Mažosios Lietuvos lietuvininkų germanizavimo, jų tautinių interesų nepaisymo. 1932 viešame kreipimesi Prūsų lietuvių balsas į lietuvių tautą į Didžiosios Lietuvos (Lietuvos Respublikos) lietuvius rašoma, kad Mažojoje Lietuvoje vyksta arši lietuvininkų germanizacija, slopinamas jų tautinis ir kultūrinis darbas, taryba neturi Tilžėje savo patalpų ir kad ji prašo Didžiosios Lietuvos lietuvių materialios paramos lietuvininkų veiklos centrui įkurti. 1935 nacių valdžiai uždraudus visas lietuviškas kultūros draugijas Karaliaučiaus krašte, Prūsų lietuvių draugijų taryba savo veiklą nutraukė.

1527