psicholingvstika (psicho… + lot. lingua – kalba), kalbotyros šaka, tirianti kalbą kaip psichikos reiškinį. Psicholingvistikos objektas – iš kalbotyros ir psichologijos pozicijų tiriami komunikacijos psichologiniai ir fiziologiniai reiškiniai (kalba, kalbėjimas, pažinimo procesai). Psicholingvistika yra tarpdisciplininė mokslo šaka, orientuota į gyvą kalbos ir supratimo procesą, todėl artima ir toms disciplinoms, kurios tiria komunikaciją ir kitus sociologinius reiškinius. Psicholingvistika tiria, kaip vystosi vaiko kalba, kokie yra vaikų ir suaugusiųjų kalbiniai defektai ir jų priežastys. Analizuoja, kokią informaciją galima sužinoti apie žmogų tyrinėjant jo kalbėjimą, kas lemia skaitymo procesą, koks psichologinis tekstų atsiradimo momentas, kuo skiriasi gimtosios ir užsienio kalbų vartojimas ir kita.
Psicholingvistikos ištakos – J. Baudouino de Courtenay, W. von Humboldto, A. Potebnios, L. Ščerbos ir kitos kalbos teorijos. Psicholingvistikos mokykla susiformavo 20 a. 6 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet kaip savarankiškas kalbotyros mokslas nesusiklostė. 1953 Indianos universitete surengtas tarpuniversitetinis seminaras, kurio darbai išleisti atskiru leidiniu (Psicholingvistika: Teorijos apžvalga ir tyrimų problemos / Psycholinguistics: A Survey of Theory and Research Problems 1954), jame išdėstyta psicholingvistikos teoriniai klausimai ir eksperimentinių tyrimų kryptys. Psicholingvistikai Jungtinėse Amerikos Valstijose teorinį pagrindą davė C. E. Shannono (1916–2001) matematinė teorija ir neobiheiviorizmas. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas Ch. E. Osgoodas (1916–91) komunikacijos analizei naudojo informacijos ir kibernetikos teorijos metodologines schemas. Antroji psicholingvistikos karta rėmėsi lingvisto A. N. Chomsky generatyvine gramatika ir psichologo G. A. Millerio (1920–2012) teorija. Prancūzų psicholingvistai rėmėsi šveicarų psichologu J. Piaget, jų dėmesio centre – vaiko kalbos raida ir jos vaidmuo intelekto ir pažinimo procese.
Psicholingvistinių tyrimų kryptys priklauso ir nuo bendrų hum. mokslų tendencijų. Dažniausiai taikomi eksperimentiniai psichologijos arba originalūs tyrimų metodai. Leidžiami tarpdisciplininiai periodiniai leidiniai (Journal of Psycholinguistic Research, nuo 1972, Applied Psycholinguistics, nuo 1980, ir kiti).
L: А. Leont′ev Osnovy psicholingvistiki Мoskva 1997; T. Scovel Psycholinguistics Oxford 1998; M. Garman Psycholinguistics Cambridge 2000; R. Dietrich Psycholinguistik Stuttgart 2002; D. Steinberg, N. Sciarini An Introduction to Psycholinguistics London 22006; T. Harley Talking the talk: Language, psychology and science Hove 2009.