Pskovo sritis

Pskòvo srits (Pskovskaja oblast) yra Rusijos europinės dalies šiaurės vakaruose. Vakaruose ribojasi su Estija, pietvakariuose – su Latvija, pietuose – su Baltarusija. Plotas 55 399 km². 692 000 gyventojų (2010); gyvena daugiausia rusai (94,3% srities gyventojų), ukrainiečiai (1,6%), baltarusiai (1,3%), romai (čigonai), armėnai, totoriai, azerbaidžaniečiai, estai ir kiti (2002). Centras – Pskovas (192 000 gyventojų, 2010). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2010): Velikije Lukai (99,8), Ostrovas (23,5), Nevelis (16,4). Miesto gyventojų 68% (2010). Gyventojų tankis 12,5 žm./km². Pskovo sritis suskirstyta į 24 rajonus ir 2 miesto apygardas. Sritis įkurta 1944.

Pskovo srities teritorijos didžiojoje dalyje vyrauja lygumos. Yra aukštumų: Lugos (srities teritorijos šiaurėje), Sudomos (vidurinėje dalyje), Bežanicų (pietuose; aukščiausias kalnas Lobno, 338 m). Vakaruose – Velikajos žemuma su Pskovo–Peipaus įduba, rytuose – Pailmenio žemuma. Klimatas vidutinių platumų. Sausio vidutinė temperatūra –7 °C, liepos 17 °C. Per metus iškrinta 550–650 mm kritulių. Didžiausios upės – Velikaja, Lovatė, Šelonė, Pliussa (visos priklauso Baltijos jūros baseinui). Daug ežerų, didžiausi – Peipaus (Rusijai priklauso apie 59% akvatorijos) ir Pskovo. Dirvožemiai daugiausia jauražemiai, upių slėniuose – salpžemiai. Apie 30% srities teritorijos užima miškai (daugiausia auga pušys, eglės, beržai, drebulės, alksniai). Sebežo nacionalinis parkas (įkurtas 1996).

Srityje kasama klintys, dolomitas, durpės, mergelis, gipsas, molis, smėlis, sapropelis, žvyras. Yra mineralinio vandens versmių ir gydomojo purvo telkinių. Mašinų (staklių), transporto priemonių (autobusų, automobilių), statybinių medžiagų, stiklo (bendrovėKrasnyj Luč, Bežanicų rajonas), baldų gamyba, traukinių dyzelinių variklių, šilumvežių, vagonų remontas, elektrotechnikos, chemijos, keramikos, tekstilės (audimo, trikotažo), avalynės, siuvimo, medienos, metalo apdirbimo, maisto pramonė. Pramonės didžiausi centrai: Pskovas, Velikije Lukai. Auginama javai, linai, avižos, bulvės. Veisiami galvijai, naminiai paukščiai. Pskovo šiluminė elektrinė (galia 430 MW). Svarbiausi geležinkeliai: Sankt Peterburgas–Pskovas–Daugpilis (Latvija)–Vilnius, Sankt Peterburgas–Dno–Vitebskas, Maskva–Velikije Lukai–Ryga (Latvija). Automobilių svarbiausios magistralės: Sankt Peterburgas–Pskovas–Daugpilis–Vilnius, Maskva–Velikije Lukai–Ryga, Nevelis–Ostrovas–Kingiseppas, Pskovas–Ryga. Laivuojama Velikaja, Peipaus ir Pskovo ežerai. Pskovo, Velikije Lukų oro uostai. Valdajaus–Rygos dujotiekis.