Ptuj (Ptùjus), miestas Slovėnijos šiaurės rytuose, į pietryčius nuo Mariboro, prie Dravos upės. 19 100 gyventojų (2010). Geležinkeliai į Liublianą, Nagykanizsą (Vengrija), plentai į Mariborą, Osijeką, Zagrebą (abu Kroatijoje). Pilis (pastatyta 12 a.), Šv. Jurgio bažnyčia (1140).
Istorija
Miesto teisės nuo 1376. Dabartinėje miesto vietoje buvo gyvenama jau akmens amžiuje, vėlyvajame geležies amžiuje apsigyveno keltų gentys. Nuo 1 a. pr. Kr. Romos valdomame Poetovijumi vadinamame mieste gyveno iki 40 000 žmonių. 450 po Kr. miestą apiplėšė hunai, 570 užėmė slavų ir avarų gentys. 8–9 a. priklausė frankams, 977–1555 – Zalcburgo arkivyskupijai. 1555 atiteko Štirijos kunigaikštystei, pavadintas Pettau. Vėliau miestą niokiojo karai su Osmanų imperija, 17–18 a. – gaisrai. 19 a. miesto reikšmė sumažėjo. 1918–19 priklausė Vokiečių Austrijos valstybei, nuo 1919 – Slovėnijai.
Archeologiniai tyrinėjimai
19 a. pabaigoje Ptujų kasinėjo H. Winckleris, 1909 nekropolį – V. Škrabaras, 1937 – M. Abramičius, 1946–47 – J. Korošeco, 1961 – I. M. Curko, nuo 2000 – M. L. Tušek vadovaujamos ekspedijos. Rasta Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpio darbo įrankių, papuošalų (žiedų, pakabučių), ginklų (ietigalių), keramikos dirbinių (amforų, puodų, lempelių, puodelių), 3–4 a. pastatų griuvėsiai, 8–10 a. slavų kapinynas (300 nedegintų mirusiųjų).