publikãnai (lot. publicani < publicum – valstybės nuosavybė), senovės Romoje – valstybės pajamų atpirkėjai.
Romėnai (daugiausia raiteliai) per varžytines 5 metams gaudavo teisę už išpirką eksploatuoti valstybės turtą (žemę, rūdos kasyklas, druskos viryklas), rinkti valstybinius mokesčius, sudaryti rangą visuomeninėms statyboms arba tiekimui, užjūrio kariuomenės aprūpinimui. Kai kuriais atvejais, sudarant didelius sandorius, susikurdavo publikanų bendrovės, kurios nekontroliuojamos išnaudodavo ir nuskurdindavo gyventojus, ypač provincijojose.
Tokia tvarka gyvavo nuo 3 a. prieš Kristų. Imperijos laikotarpiu (nuo 1 a. po Kr.) publikanų veiklą pradėta riboti; mokesčius rinkti buvo pavesta valstybės pareigūnams.