Puebla (Pueblà), Heróica Puebla de Zaragoza (Heròika Pueblà de Saragosà), miestas Meksikoje, į pietryčius nuo Meksiko; Pueblos valstijos centras.
1,54 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje 4,03 mln. gyventojų).
Įsikūręs Vulkaninėje Kordiljeroje, apie 2160 m aukštyje, prie Atoyaco upės (Balsaso aukštupys). Prie Pueblos kertasi 4 automobilių magistralės; geležinkeliai į Meksiką, Oaxacą. Oro uostas. Automobilių Volkswagen gamyba (nuo 1970), metalurgija, tekstilės (medvilnės, nuo 18 a.), stiklo, keramikos, cemento, odos ir avalynės, maisto (cukraus, mėsos, tabako), medienos apdirbimo pramonė. Amatai (dirbiniai iš onikso). Turizmas. Pueblos apylinkėse auginama kantalinės agavos, cukranendrės, vaismedžiai. 2 universitetai (įkurti 1937 ir 1963). J. L. Bello y Gonzálezo meno (įkurtas 1938), religinio meno (1940), Pueblos regioninis (1931) ir kiti muziejai. Dailės galerija. Bibliotekos (žymiausia Palafoxo, įkurta 1773). Futbolo stadionas, golfo laukai, daug parkų ir sodų.
Architektūra
Taisyklingo plano senamiestis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1987). Konstitucijos aikštėje yra viena seniausių Meksikoje Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedra (1575–1649, architektas F. Becerra, neoklasicistinis pagrindinis portalas, 1664, bokštai – šiaurinis, 1678, pietinis, 1768; oniksu, marmuru, auksu puoštas interjeras, aštuonkampis altorius, 1797, architektai M. Tolsá, J. Manzo), Šv. Mykolo fontanas (18 amžius). Šv. Pranciškaus vienuolynas (1531, bažnyčia, 1551), Šv. Dominyko (1611, Rožinio koplyčia, 1690), La Campañía (1767) bažnyčia. Teatro rūmai (1550), Casa del Déan (1588), Casa de Alfeñique (18 a., dabar Pueblos regioninis muziejus).
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedra Puebloje (1575–1649, architektas F. Becerra)
Tarptautinis baroko muziejus Puebloje (2016, architektas T. Ito)
Istorija
Puebla įkurta 1531 04 16. Kolonijiniais laikais (iki 1821) priklausė Naujosios Ispanijos vicekaralystei; 16 a. antroje pusėje–17 a. dėl patogios geografinės padėties ir nuosaikaus klimato tapo antru pagal reikšmę jos miestu. Nuo 1550 vyskupijos, nuo 1903 – arkivyskupijos centras. Nuo 1821 Meksikos miestas; tapo valstijos administraciniu centru. 19 a. į Pueblą atvyko daug imigrantų iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos. Per JAV–Meksikos karą (1846–48) 1847 okupuota Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės. 1862 05 05 prie Pueblos meksikiečiai sumušė Prancūzijos kariuomenės dalinį. 1910–17 vienas svarbiausių Meksikos revoliucijos centrų. 1973, 1999 nukentėjo per žemės drebėjimus. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje pradėjo labai plėstis: 1970 turėjo 401 600, 2005 – 1,4 mln. gyventojų.
2271