Puèrto Rko istòrija
tainų genties indėno skulptūra Isabeloje
Ikikolonijiniai ir kolonijiniai laikai
Seniausi Puerto Riko gyventojai – aravakų (daugiausia tainų) ir karibų genčių grupių indėnai. Jie gyveno gentinės gimininės visuomenės irimo sąlygomis, vertėsi žūkle, medžiokle, žemdirbyste, puodininkyste. 1493 11 19 salą atrado K. Kolumbo vadovaujama ekspedicija. Ispanijos karaliaus sūnaus Juano garbei ją pavadino San Juano Bautistos (šv. Jono Krikštytojo) vardu. Laikui bėgant visai salai prigijo vėliau greta įkurto Puerto Riko (ispaniškai turtingas uostas) uosto pavadinimas; San Juanas liko didžiausio salos uosto ir sostinės pavadinimas.
indėnų gyvenamieji namai ir laivas Arecibo istoriniame parke
Salos kolonizavimas prasidėjo 1508, iš Santo Domingo atvykus J. Ponce’s de Leóno (vėliau jis tapo pirmuoju Puerto Riko gubernatoriumi) konkistadorų būriui, kuris įkūrė pirmają gyvenvietę Caparrą, kitais metais – Puerto Riko uostą. 1511 įkurta vyskupija. Ispanų konkistadorai pavergė indėnus (16 a. pradžioje jų buvo apie 30 000–60 000), nuslopino jų priešinimąsi (1511 vyko sukilimas); iki 16 a. vidurio salos indėnai buvo beveik visai išnaikinti. Plantacijose, įsteigtose iš indėnų atimtose žemėse, buvo auginamos cukranendrės, tabakai, nuo 19 a. – kavamedžiai. Išnaikinus indėnus iš Afrikos pradėta vežti juodaodžius vergus.
pirmasis Puerto Riko gubernatorius J. Ponce de Leónas (litografija, 1893, Britų biblioteka)
Sala buvo greitai kolonizuota, tapo svarbia Ispanijos kolonijų Karibų jūroje atrama, bet 17–18 a. ispanų kolonistai labiau siekė įsigalėti žemyninėse teritorijose; sala ilgainiui nuskurdo. Anglijos, Olandijos, Prancūzijos piratai ne kartą mėgino Puerto Riką užimti. 1598 jį trumpai valdė Anglija.
San Felipeʼs Del Morro pilis San Chuane (pradėta statyti 1589)
1802 juodaodžiai sudarė 52 % salos gyventojų. 19 a. pradžioje atvyko daug baltaodžių imigrantų. Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karas (1810–26) skatino antiispaniškus sukilimus. 1868 sukilėliai, vadovaujami Ramóno Emeterio Betanceso ir Segundo Ruizo Belviso, Lareso mieste sukėlė didžiausią maištą prieš ispanų valdžią; jis greitai buvo numalšintas. 19 a. 6 dešimtmetyje įsikūrė Konservatorių (atstovavo stambiesiems žemvaldžiams; siekė išsaugoti esamą Puerto Riko statusą) ir Liberalų (atstovavo smulkiesiems žemės savininkams, susidarančiai buržuazijai, inteligentijai; kai kurie liberalų atstovai siekė Puerto Riko autonomijos) partijos. 1873 panaikinta vergija. 1897 Ispanija Puerto Rikui suteikė nedidelę autonomiją.
Jungtinių Amerikos Valstijų valda
Per Ispanijos–Jungtinių Amerikos Valstijų karą (1898) salą okupavo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). 1898 12 10 Paryžiaus taikos sutartimi Puerto Rikas tapo JAV valda. 1917 įkurtas 2 rūmų Kongresas; nuo 1917 JAV pilietybė suteikiama visiems Puerto Riko gyventojams. Po Pirmojo pasaulinio karo sustiprėjo nepriklausomybės šalininkų judėjimas. Per 1929–33 pasaulinę ekonominę krizę padidėjo nedarbas, vyko streikai. Per Antrąjį pasaulinį karą šalyje išplėstos JAV karinės bazės, įkurta naujų. 1945 gubernatoriumi leista rinkti puertorikietį. 1952 07 25 priimta konstitucija; Puerto Rikas tapo prie JAV laisvai prisijungusia valstybe. Per 1993 referendumą Puerto Riko gyventojai pritarė šio statuso išsaugojimui.
virš San Juano pakeliama Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava (1898 10 18)
2009–2013 Puerto Riko gubernatoriumi buvo Luisas Fortuño (Naujosios pažangos partijos, siekiančios, kad Puerto Rikas taptų JAV valstija, pirmininkas), 2013–2017 – dabartinio statuso šalininkas Alejandro García Padilla, 2017–19 – pastangas pakeisti Puerto Riko politinį statusą remiantis Ricky Rosselló. Per 2017 06 referendumą 97 % salos gyventojų pritarė valstijos statusui (dalyvavo tik 23 % turinčiųjų balso teisę). 2017 09 Puerto Riką nusiaubė uraganas Maria; apie 200 000 jo gyventojų persikėlė į Floridą. 2019 Ricky Rosselló atsistatydino dėl protestų, kurie kilo paviešinus jo nekorektiškus pasisakymus internete. 2021 gubernatoriumi tapo Naujajai pažangos partijai atstovaujantis Pedro Pierluisi.
Puerto Riko konstitucinė santvarka
Puerto Riko partijos ir profsąjungos