pūgà, sniego pernešimas pažemio oro sluoksnyje (gali kartu snigti). Dėl pūgos keičiasi sniego dangos storis ir tankis. Vienur išauga pusnys, kitur, kur vėjas stipresnis, gali likti plika žemė.
Jeigu sniegas sausas ir purus, jį pradeda pustyti 4–5 m/s stiprumo vėjas. Kai sniegas pustomas žemiau akių lygio, reiškinys vadinamas pažemio pustymu, jam vykstant matomumo nuotolis sumažėja nedaug. Per pūgą, kai sniegas pernešamas storame pažemio oro sluoksnyje, debesys ir dangaus skliautas ne visada matomas, labai pablogėja matomumas, ypač jeigu dar ir sninga. Pūgai kilti palanku, kai sninga ant anksčiau susidariusios ledo plutos sniego dangos paviršiuje. Pūgos intensyvumas nustatomas pagal vėjo stiprumą, matomumo nuotolį ir pūgos trukmę. Skiriama silpna arba vidutinė (vėjo greitis iki 10 m/s, matomumas daugiau kaip 4 km), stipri (≥10 m/s, ≤4 km), stichinė (15–20 m/s, trukmė ≥12 valandų, matomumas ≤1 km), katastrofinė (daugiau kaip 20 m/s, ≥24 val., matomumas ≤0,5 km) pūga. Stipriausios pūgos siaučia kalnuose ir poliarinėse srityse.
pūga
Rašytinėje istorijoje daugiausiai gyvybių nusinešusi pūga kilo Irane 1972 02 03 ir kai kuriuose rajonuose tęsėsi net iki vasario 11 dienos. Kartu stipriai snigo ir šalo iki –25 °C. Šiaurės vakaruose ir centrinėje šalies dalyje per kelias pūgos dienas susiformavo maždaug 3 m storio sniego sluoksnis. Pietuose jis augo dar sparčiau – pasibaigus pūgai išmatuotas net 7–8 m storio sniego sluoksnis. Po sniegu pūga palaidojo daugiau nei 4000 gyventojų. Kai kurie kaimai išnyko visiškai, kiti vėliau atsikūrė.
Lietuvoje
Lietuvoje pūgos dažniausiai siaučia Žemaičių aukštumos pietinėje dalyje (100–130 val. per metus) ir Lietuvos rytuose (60–70 val.), kitur – apie 30–60 valandų. Vienos pūgos vidutinė trukmė 6–7 valandos. Pūguotų dienų skaičiaus teritorinis pasiskirstymas analogiškas trukmės pasiskirstymui. Per metus jų būna nuo 10 iki 25 d. (daugiausia iki 55 d.), dažniausiai sausį–vasarį (55–60 % metinių pūgų skaičiaus), nors jos galimos visą laikotarpį nuo lapkričio iki kovo.
Pūgas dažniausiai sukelia pietų ir pietryčių vėjai, nes tuo metu Lietuvos teritorija būna iš vakarų atslenkančių ciklonų priekinėje dalyje. Ilgos ir stiprios pūgos kyla, jeigu ciklonas didelis ir gilus (slėgis centre 960–970 hPa). Krituliai pūgų metu daugiausiai būna susiję su šiltaisiais arba šiltojo tipo okliuzijos frontais. Pažemio pustymas dažnai pasitaiko ir ciklono užnugaryje. Stichinė pūga Lietuvoje siaučia vidutiniškai 7 kartus per 10 metų.
Ilgiausia Lietuvoje pūga užregistruota 1969 02 08–11 Panevėžyje (truko 78 valandas 25 minutes). Pūgos metu vėjo greitis siekė 16 m/s, gūsiuose – 20 m/s. Stipriausia katastrofinė pūga, pareikalavusi net žmonių aukų, siautėjo 1982 01 06–07. Ilgiausiai (30 val. 30 min.) ji truko Ukmergėje. Pūga apėmė daugiau kaip trečdalį Lietuvos teritorijos, vėjo greitis siekė daugiau kaip 20 m/s, oro temperatūra nukrito iki –15, kai kur ir –18 °C (įprasta temperatūra pūgų metu būna nuo –5 iki –10 °C), smarkiai snigo, todėl sniego danga pastorėjo net 30–40 centimetrų. Dėl nušalimų nukentėjo šimtai žmonių, kelioms dienoms buvo sutrikdytas eismas keliuose.
1163