Pulãvai (Puławy), miestas Lenkijos pietryčiuose, Liublino vaivadijoje, į šiaurės vakarus nuo Liublino, Vyslos dešiniajame krante; apskrities centras.
45 267 gyventojai (2021).
Upių uostas. Per Pulavus eina Liublino–Varšuvos geležinkelis, Liublino–Radomo plentas. Pulavai – chemijos pramonės centras; didžiausia Lenkijoje azoto trąšų gamykla (Zakłady Azotowe Puławy SA bendrovė; be azoto trąšų, dar gaminama melaminas, kaprolaktamas, vandenilio peroksidas, gaunamos techninės dujos ir kita). Metalurgija, metalo gaminių (plieninių konstrukcijų), pramonės mašinų gamyba, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, farmacijos, siuvimo, maisto pramonė; miesto teritorijoje veikia Pulavų pramonės parkas.
Kraštotyrinis turizmas. Pulavų aukštoji mokykla (įkurta 1997; ekonomikos, visuomenės mokslai), užsienio kalbų mokytojų kolegija (įkurta 2006). Žemdirbystės, mineralinių trąšų, veterenarijos mokslinio tyrimo institutai, sodininkystės ir gėlininkystės instituto (Skierniewicėse) bitininkystės skyrius.
Higienos ir epidemiologijos karo instituto tyrimų centras. Astronomijos observatorija. Miesto biblioteka. Čartoriskių, krašto, švietimo muziejai; meno galerija. Mėgėjų teatras. Kasmetiniai tarptautiniai renginiai: džiazo ir kamerinės muzikos festivaliai, tapybos pleneras. Netoli Pulavų yra Kazimiero kraštovaizdžio parkas.
2271
Architektūra
Čartoriskių rūmai Pulavuose (1785–1810, architektas Chr. P. Aigneris)
Klasicistinis Čartoriskių rūmų ansamblis – rūmus (1679, architektas Tylmanas Gamerenietis, rekonstruoti 1736, architektai J. Z. Deybelis, F. A. Meyeris, 1785–1810, architektas Chr. P. Aigneris, 1844, architektas J. Góreckis, 1861, architektas J. Ankiewiczius) supa angliškasis parkas (1806), jame 2 barokiniai sargybiniai korpusai (18 a.), klasicistinė Sibilės šventykla (architektas Chr. P. Aigneris, dabar muziejus), Romėnų arka (abi 1800), neogotikos bruožų vadinamasis Gotikinis namas (apie 1809, architektas Chr. P. Aigneris, dabar muziejus). Barokinė senoji karčema (18 a. pirma pusė, 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje rekonstruota), klasicistiniai Marynkos dvaro rūmai (1794), Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1803, abiejų architektas Chr. P. Aigneris). Prie Pulavų – barokinė Šv. Juozapo bažnyčia (1728, architektas F. A. Meyeris).
2271
Istorija
Pradėjo kurtis 16 a. pradžioje. Nuo 17 a. antros pusės priklausė Lubomirskiams, vėliau Sieniawskiams, nuo 1731 Čartoriskiams. 1784–1831 – svarbiausia Čartoriskių rezidencija. Tuo metu Pulavai tapo kultūrinio ir politinio gyvenimo centru, varžėsi su valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio dvaru: čia lankėsi beveik visi žymiausi to meto veikėjai ir kūrėjai (Pulavai vadinti Lenkijos Atėnais). 1801 Pulavuose įsteigtas pirmasis Lenkijoje muziejus.
Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo Pulavai 1795 atiteko Austrijai, 1809–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei). Po 1815 Pulavų reikšmė sumenko, po 1830–31 sukilimo Rusijos valdžia juos konfiskavo ir išparceliavo (rinkinius spėta išvežti, vėliau jų pagrindu Krokuvoje įkurtas Čartoriskių muziejus). 1846 Pulavai pervardinti, bet naujasis vardas (Nowa Aleksandria) buvo vartojamas tik oficialiuose dokumentuose. Nuo 1844 Pulavuose veikė kilmingųjų mergelių institutas, nuo 1869 – Kaimo ūkio ir miškininkystės institutas. 1877 iki Pulavų nutiestas geležinkelis. Nuo 1882 chasidizmo centras. Miesto teisės nuo 1906.
Per II pasaulinį karą okupavus nacių Vokietijai 1939–40 buvo getas (jo gyventojai išvežti į kitus getus arba koncentracijos stovyklas), nuo 1942 veikė trys nacių priverčiamojo darbo stovyklos.
Po karo Pulavai tapo pramoniniu miestu (nuo 1966 veikia azoto trąšų gamykla). 1867–1975 ir nuo 1999 Pulavai – apskrities centras.
2271