pupuras (gemma), augalo organas, kuriame yra naujo ūglio užuomazga. Susideda iš ašies, kurios viršūnėje yra augimo kūgelis, lapų, žiedų ir kitų pumpurų užuomazgų. Iš išorės pumpurą dengia vienas ar keli pliki arba plaukuoti, kartais dervomis padengti žvynai, saugantys jį nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Pumpuro lapų pradmenys būna susiklostę, susilenkę, susisukę į vamzdelius. Pumpurui sprogstant žvynai nukrinta ir iš buvusių pradmenų ima augti ūgliai su lapais arba su lapais ir žiedais.
klevo pumpurai
Pagal pumpure esančias užuomazgas pumpurai skirstomi į vegetatyvinius, mišriuosius ir žiedinius. Vegetatyviniuose pumpuruose būna tik ūglių, kitų pumpurų ir lapų užuomazgų. Mišriuosiuose pumpuruose būna ūglių, pumpurų, lapų ir generatyvinių organų užuomazgų. Žiediniuose pumpuruose būna tik ūglio ir žiedų užuomazgų.
Pagal padėtį pumpurai skirstomi į viršūninius ir šoninius. Iš viršūninių pumpurų išaugę ūgliai yra stiebo arba šakos tąsa. Iš šoninių pumpurų, kurie susidaro lapų pažastyse, išaugę ūgliai lemia augalo šakojimąsi.
Pagal vystymosi laiką pumpurai skirstomi į augančiuosius ir ramybės. Augantieji pumpurai išsprogsta prasidėjus augalo vegetacijai, ramybės pumpurai – vėliau kaip po metų. Skiriama savita ramybės pumpurų grupė – miegantieji pumpurai, kurie gali neišsprogti labai ilgai, kelerius arba kelias dešimtis metų (kartais iki 100 metų). Jie išsprogsta kai tam tikra augalo dalis nudžiūsta arba pažeidžiama. Pridėtiniai pumpurai susidaro neįprastose vietose (ne ūglių viršūnėje arba lapų pažastyse), dažniausia ant šaknų, stiebo arba lapų. Pumpurai, kuriais augalai dauginasi vegetatyviškai, vadinami gemaliniais. Jie susidaro ant stiebo arba lapų. Gemaliniai pumpurai būdingi kai kurių rūšių samanoms, kerpsamanėms, rečiau – žiediniams augalams.
849