puncavimas

puncãvimas (it. punzone < lot. punctio – (į)dūrimas, dūris), metalo paviršiaus apdirbimo (kalstymo) technika. Specialiu kalteliu (puncu), plaktuku arba presu metalo plokštės, dirbinio paviršiuje iškalstomi įvairūs ornamentai, piešinys, linijos, kita. Dažniausiai puncuojama iš gerosios, norint išgauti aukštesnio reljefo ornamentą – iš atvirkščiosios arba iš abiejų pusių. Taikomas siekiant padailinti kūrinį, apdirbti paviršių, įmušti signatūrą, prabą; naudojamas grafikoje. Technika žinoma nuo helenistinių laikų. Iš pradžių buvo naudoti akmeniniai įrankiai, vėliau – metaliniai, nuo 18 a. – ir presas. Lietuvoje žinomas nuo pirmo tūkstantmečio vidurio. Šiuolaikinėje juvelyrikoje naudojamas retai, daugiausia prabuoti.