pupẽlės, pupinių (Fabaceae) šeimos, pupelės genties vienametės ir daugiametės žolės. Apie 50 rūšių, savaime augančių Šiaurės ir Pietų Amerikos atogrąžų srityse. Maistui auginamos 4 rūšių (Lietuvoje 2) pupelės, daugiausia Indijoje, Meksikoje, Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Labiausiai paplitusi daržinė pupelė (Phaseolus vulgaris) yra vienametė 20–45 cm (žemaūgių veislių) stačiu stiebu arba iki 3 m aukščio vijoklinė žolė. Lapai plunksniški, trilapiai, žali. Žiedai dažniausiai balti, rečiau rausvi arba violetiniai. Vaisius – 7–28 cm ilgio, ankštis su 2–10 sėklų. Sėklos elipsiškos, apvalios, inkstiškos, įvairių spalvų (baltos, rudos, juodos, margos), 1000 sėklų masė 250–400 gramų. Pagal ankšties sandarą pupelės skirstomos į šparagines ir gliaudomąsias (grūdines). Šparaginių pupelių ankštys neturi pergamentinio sluoksnio. Kol sėklos mažos, valgoma visa ankštis. Šparaginių pupelių, sulaukusių vartojimo brandos, ankštys būna žalios, geltonos, kartais su rausvais arba violetiniais brūkšneliais. Šparaginės pupelės – vertinga dietinė daržovė. Vartojamos šviežios ir konservuotos. Virkščios vartojamos pašarui. Gliaudomųjų (grūdinių) pupelių valgomos tik sėklos.

įvairių veislių daržinių pupelių sėklos

Pupelių sėklose yra 30–40 %, ankštyse 6 % baltymų, t. p. riebalų, vitaminų. Gerai dera lengvuose ir vidutinio sunkumo gerai įdirbtuose dirvožemiuose. Dažniausia liga – bakteriozė.

šparaginės pupelės

gliaudomosios daržinės pupelės

Pupelių auginimas ir selekcija Lietuvoje

Lietuvoje pupelės auginamos nuo 18 a., minimos 1796 Dirvėnų dvaro (Šiaulių apskr.) inventoriuje. 1929–59 buvo selekcionuojamos Dotnuvos selekcijos stotyje, Žemdirbystės institute, nuo 1959 Vytėnų bandymų stotyje, Sodininkystės ir daržininkystės institute (Kauno rj.). Sėjamos 3–5 cm gylyje gegužės viduryje, kai dirva įšyla iki 10–12 °C temperatūros, eilėmis (tarpueiliai 45–60 cm, atstumai tarp augalų eilėje 8–10 cm) arba juostomis iš 2 eilių kas 20 cm (atstumai tarp juostų 50–60 cm). 1 ha reikia 100 kg sėklos. Auginamos po mėšlu tręštų augalų. Tinkamiausias priešsėlis – agurkai, kopūstai, bulvės. Tręšiama mineralinėmis trąšomis. Auginamos krūminė šparaginių pupelių veislė ‘Saksa be pluošto’ ir baltagrūdės krūminės lietuviškos veislės ‘Snieguolė’ ir ‘Baltija’.

gliaudomoji pupelė ‘Baltija’

2324

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką