Pùšalotas, miestelis Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, 18 km į pietvakarius nuo Pasvalio; seniūnijos ir parapijos centras. 538 gyventojai (2021). Pro miestelį teka Amata. Plentai į Panevėžį, Pumpėnus, Pakruojį, Joniškėlį. Medinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1639, 1708 perstatyta, 1853 padidinta). Paštas (nuo 1924), ambulatorija (nuo 1945), progimnazija (1866 įsteigta valdiška mokykla, 1908 mergaičių pradinė mokykla, nuo 1915 ir berniukų klasė, 1939–45 pradinė, 1945–49 progimnazija, 1949–54 septynmetė, 1954–2001 vidurinė, 2001–12 pagrindinė mokykla), kultūros namai (nuo 1957), biblioteka (nuo 1939). Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę 1919–20 (pastatytas 1929, architektas V. Švipas).
Pušaloto herbas
Istorija
Minimas nuo 17 a. pradžios. 17–18 a. buvo vaitystės centras. 1639 pastatyta bažnyčia. 1643 paminėtas Pušaloto miestelis. 1644 Pušalotui suteikta turgaus privilegija. 1738 miestelyje buvo 12, 1789 – 26 kiemai. 1746 Pušalotui suteikta savaitinio turgaus ir 2 prekymečių privilegija. 19 a. viduryje veikė parapinė mokykla. Per 1863–1864 sukilimą apylinkėse veikė A. Mackevičiaus, Rutkausko ir I. Grochovskio sukilėlių būriai. 19 a. antroje pusėje–1950 Pušalotas buvo valsčiaus centras.
1896–12 klebonas J. Jaskevičius rėmė draudžiamosios lietuvių spaudos platintojus, steigė slaptas lietuviškas mokyklas, įkūrė prieglaudą. 1905 gyventojai išvaikė rusų valsčiaus valdybą ir įkūrė naują. 1912 įvyko pirmasis lietuviškas vaidinimas. Per 1941 Birželio sukilimą Lietuvos partizanai užėmė valsčiaus įstaigas, išardė geležinkelį ir apšaudė atvykstantį traukinį, bet tą pačią dieną šarvuočiais atvykę raudonarmiečiai išlaisvino suimtus aktyvistus. 1941 antroje pusėje nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu miestelio apylinkių Sedeikonių miške buvo nužudyti Pušaloto žydai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 35 gyventojus. Sovietų okupacijos metais Pušalotas buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2009 patvirtintas Pušaloto herbas. 1897 buvo 1333, 1923 – 697, 1959 – 731, 1970 – 731, 1979 – 971, 1989 – 955, 2001 – 885, 2011 – 692 gyventojai.
Pušalotas
A. Miškinis Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės Vilnius 2009.
1303