Pusiaujo Gvinėjos gamta

Pusiáujo Gvinjos gamtà

Pusiaujo Gvinėjos gamtinis žemėlapis

Reljefas

Pusiaujo Gvinėjos pakrantė

Pusiaujo Gvinėjos vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenyno Gvinėjos įlanka. Kranto linijos ilgis 296 kilometrai. Žemyninės dalies krantai žemi, mažai raižyti, smėlėti, vietomis pelkėti. Geologinį pagrindą sudaro Afrikos platformos prekambro uolienos. Salos – vulkaninės kilmės (didžiausia Bioko), uolėtos. Žemyninės dalies, vadinamos Mbini, vakaruose plyti 20 km pločio pakrantės žemuma (ją dengia nuosėdinės uolienos). Vidurinėje dalyje – rytų kryptimi iškilusios aukštumos (vidutinis aukštis 600–900 m), pietuose – iš granitų ir gneisų susiformavę Kristaliniai kalnai (Mitros kalnas, 1200 metrų). Pusiaujo Gvinėjos aukščiausia viršūnė yra Bioko saloje – Pico Basilé, arba Santa Isabelės kalnas (2999 metrai).

kalnų kraštovaizdis

Klimatas

Klimatas ekvatorinis. Aukščiausia metinė temperatūra 29–31 °C, žemiausia – 19–21 °C. Žemyninės dalies klimatui įtaką daro netoliese pratekanti šaltoji Benguelos srovė; dėl jos poveikio birželį ir liepą nelyja. Žemyninėje dalyje per metus iškrinta 2000–4500 mm (daugiausia kovą–gegužę ir rugsėjį–lapkritį), Bioko saloje – 2000–10 000 mm (balandį–spalį) kritulių.

Vidaus vandenys

Upių tinklas tankus (ypač Bioko saloje), jos vandeningos, slenkstėtos, yra krioklių. Didžiausia Mbini upė, iš rytų per visą Pusiaujo Gvinėjos teritoriją tekanti į Gvinėjos įlanką; 20 km nuo žiočių laivuojama. Bioko saloje yra vulkaninės kilmės ežerų; didžiausi – Loreto, Clatero.

Dirvožemiai. Augalija. Gyvūnija

Dirvožemiai daugiausia geležaliumžemiai. Auga drėgnieji ekvatoriniai miškai, pakrantėse mangrovės. Veisiasi gorilos, šimpanzės, retų rūšių beždžionės, leopardai, afrikiniai buivolai, antilopės, afrikiniai drambliai, hipopotamai, krokodilai, įvairių rūšių gyvatės. Gausu vabalų, termitų, vorų, skruzdėlių, musių cėcė, maliarinių uodų.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima 19,27 % (5228 km²) šalies sausumos ploto. 3 nacionaliniai parkai (Pico de Basilé, Altos de Nsorko ir Aléno kalno), 6 gamtos rezervatai, 2 moksliniai rezervatai (Caldera de Luba, Playa Nendyi), 2 gamtos paminklai. 3 Ramsaro konvencijos (Pusiaujo Gvinėjoje įsigaliojo 2003) saugomos vietovės (plotas 1360 km²) – Annobóno salos, Muni estuarijos, Río Ntem o Campo gamtos rezervatai.

mandrilas Mandrillus sphinx

krioklys džiunglėse

vulkaninis masyvas

Pusiaujo Gvinėja

Pusiaujo Gvinėjos gyventojai

Pusiaujo Gvinėjos konstitucinė santvarka

Pusiaujo Gvinėjos partijos ir profsąjungos

Pusiaujo Gvinėjos ginkluotosios pajėgos

Pusiaujo Gvinėjos ūkis

Pusiaujo Gvinėjos istorija

Pusiaujo Gvinėjos švietimas

Pusiaujo Gvinėjos žiniasklaida