Pusiáujo Gvinjos konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Pagal 1991 konstituciją (pataisos 1995) Pusiaujo Gvinėja – prezidentinė respublika. Valstybės vadovas ir ginkluotųjų pajėgų vadas – 7 metams tiesiogiai renkamas prezidentas. Jis turi išimtinę teisę sustabdyti konstitucijos galiojimą, paleisti parlamentą ir paskelbti priešlaikinius jo rinkimus.
Vykdomoji valdžia priklauso ministro pirmininko vadovaujamai vyriausybei (Ministrų tarybai). Prezidentas pirmininkauja vyriausybės posėdžiams priimant ypač svarbius sprendimus. Jis skiria ministrą pirmininką, kuris prezidento pritarimu skiria vyriausybės narius. Prie vyriausybės veikia Valstybės taryba, kurią sudaro prezidentas, ministras pirmininkas, gynybos ministras, Liaudies atstovų rūmų bei Socialinių ir ekonominių reikalų tarybos pirmininkai.
Įstatymus leidžia vyriausybė ir 5 metams tiesiogiai renkami Liaudies atstovų rūmai (Cámara de los Representantes del Pueblo), kuriuos sudaro 100 narių.
Vietos valdžia
Prezidentas skiria 7 provincijų gubernatorius. 30 savivaldybių vadovauja savivaldos tarybos.
Teismų sistema
Teismų sistemą sudaro Konstitucinis Teismas (sudaro prezidento 7 metams skiriamas pirmininkas ir 4 nariai, iš kurių 2 siūlo Liaudies atstovų rūmai), Aukštesnioji teisėjų taryba (sudaro prezidento 5 metams skiriamas pirmininkas ir 6 nariai), Aukščiausiasis teisingumo teismas (5 metams skiria prezidentas), apeliaciniai, magistratų teismai, karinis tribunolas. Pagal konstituciją prezidentas laikomas Vyriausiuoju Tautos teisėju, kuris turi garantuoti teismų funkcijos nepriklausomumą. Gentinė teisė ir papročiai galioja (daugiausia kaimo vietovėse), jei neprieštarauja valstybinei teisei.
Nacionalinė šventė
Nacionalinė šventė – spalio 12 – Nepriklausomybės (nuo Ispanijos 1968) diena.
2271
Pusiaujo Gvinėjos partijos ir profsąjungos