pùskiparisis (Chamaecyparis), kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalų gentis. 6 rūšys. Puskiparisis paplitęs Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Visžalis vienanamis medis arba krūmas. Spygliai žvyniški, priešiniai, prie šakelių prisisegę 4 eilėmis. Šakelių viršutinės pusės spygliai kiaušiniški arba rombiški, plokšti, apatinės pusės – lancetiški, su ketera per vidurį. Vyriškieji strobilai kiaušiniški arba ritiniški, moteriškieji – dažniausiai rutuliški. Kankorėžiai rutuliški, sumedėję, subręsta per metus. Sėklos su siaurais sparneliais. Baltasis puskiparisis (Chamaecyparis thyoides), bukasis puskiparisis (Chamaecyparis obtusa), kininis puskiparisis (Chamaecyparis funebris), Lawsono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana), žirniasėklis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera) yra dekoratyviniai augalai, auginami parkuose, skveruose, prie sodybų. Išvesta daug veislių įvairių formų laja ir spyglių spalva. Visų puskiparisių mediena gražios tekstūros, šviesi ar rausva, naudojama apdailai, baldams, dirbiniams gaminti. Iš bukojo puskiparisio ir Lawsono puskiparisio lapų gaunami eteriniai aliejai, naudojami kvapų terapijoje ir parfumerijoje. Lietuvoje želdynuose gana dažnai auginamas Lawsono puskiparisis ir žirniasėklis puskiparisis.
849