pùskrūmis, daugiametis augalas, kurio ūglių apatinė dalis sumedėjusi, viršutinė žolinė dalis augti nepalankiu laikotarpiu nušąla arba nudžiūsta. Puskrūmio stiebai būna statūs (pvz., daugelio rūšių kiečių), pagulę (pvz., laibenių) arba gulsti (pvz., čiobrelių). Vegetacijos laikotarpiu iš pumpurų, esančių ant sumedėjusių ūglių dalių, išauga nauji ūgliai. Daugiausia puskrūmių yra sauso ir šilto klimato kraštuose, ypač stepėse, pusdykumėse ir dykumose, nemažai jų kalnuose.
849