pūstùkas, ambuširas (pranc. embouchure < bouche – burna), pučiamojo muzikos instrumento dalis, kurią pūtikas ima į burną arba prideda prie lūpų. Pūstukas įstatomas į viršutinę, priešingą žiotims instrumento kanalo angą, kartais būna vientisas su korpusu, nuo jo neatskiriamas. Prie liežuvėlinių ir kai kurių fleitinių aerofonų (klarneto, saksofono, išilginės fleitos) snapo pavidalo pūstuko tvirtinamas medinis liežuvėlis. Prie lūpinių aerofonų taurelinių pūstukų priglaudžiamos atlikėjo lūpos. Liežuvėlis ir muzikanto lūpos generuoja vibraciją, kuri per pūstuką perduodama oro stulpui instrumento korpuso viduje. Taureliniai pūstukai gali būti kūginiai ir išgaubtiniai. Kūginiai (piltuvėlio pavidalo) yra valtornų pūstukai, išgaubtiniai – trimito, trombono pūstukai. Tarpiniai – taurelės pavidalo – dažniausiai yra tūbos ir sakshornų šeimos instrumentų pūstukai. Pūstuko pavidalas ir jo kanalo skersmuo turi įtakos muzikos instrumento tembrui.

1042

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką