audinio pynimas: a – siūlų susipynimo audinyje schema, b – pynimo vaizdas patroniniame popieriuje; 1 – metmens perdanga, 2 – ataudo perdanga

elementarieji audinių pynimai: a – drobinis, b – ruoželinis, c – atlasinis; 1 – ataudas, 2 – metmuo

pagrindiniai mezginių pynimai: a – skersinis, b – metmeninis

žakardinis mezginių pynimas

pynmas, audinio metmenų ir ataudų siūlų ar mezginio sandaros elementų susipynimo tvarka, lemianti gaminio sandarą, savybes ir paviršiaus vaizdą. Sudaromas kuriant sumanyto audinio ar mezginio raštą. Mažiausias pynimo elementas, pasikartojantis visame audinio ar mezginio plote, vadinamas pynimo raportu. Audinio pynimas apibūdinamas metmenų (metmuo virš ataudo) ir ataudų (ataudas virš metmens) perdangų skaičiumi ir jų išsidėstymo tvarka. Audinio pynimo raportas reiškiamas siūlų skaičiumi, po kurio metmenų ir ataudų perdangų išsidėstymo tvarka pradeda kartotis, pynimo žingsnis – siūlų skaičiumi, rodančiu per kiek vienos siūlų sistemos perdangos perstumiamos tos pačios sistemos ankstesnio siūlo atžvilgiu. Audinio pynimas dažniausiai vaizduojamas schema ar piešiniu (jame pažymimos tik metmenų perdangos). Paprasčiausias audinio pynimas – elementarusis (drobinis, ruoželinis, atlasinis ar satininis), sudėtingesni – išvestinis, kombinuotasis, sudėtingasis ir žakardinis. Elementarieji pynimai daromi vienodo metmenų ir ataudų raporto, pastovaus žingsnio, o abiejų siūlų sistemų kiekviename pynimo siūle tik po vieną metmens (kitos ataudų) arba tik po vieną ataudo (kitos metmenų) perdangą. Drobinio pynimo audinių paviršius lygus, abiejose audinio pusėse vienodas, ruoželinio pynimo audinio paviršiuje būna įstriži reljefiniai ruožai (pavienės metmenų ar ataudų perdangos, sudarančios įstrižas linijas). Atlasinio pynimo audinio paviršiuje vyrauja ilgos metmenų, satininio – ataudų perdangos. Iš elementariųjų pynimų keičiant raportą, žingsnį, matmenis, perdangų pobūdį ar išsidėstymą sudaromi išvestiniai pynimai: iš drobinio pynimo – metmenų ir ataudų ripsinis (kiekvieną gretimą metmenį ar ataudą pinant priešingai ir priešinga kryptimi darant kelias vienodas perdangas) ir panaminis pynimas (metmenis ir ataudus vienodai supinant po 2 ar daugiau gretimų siūlų), iš ruoželinio pynimo – sustiprintasis (paliekant daugiau negu vieną ir metmenų, ir ataudų perdangą), sudėtinis (sudarant kelias įvairaus pločio įstrižąsias linijas), laužytasis (keičiant įstrižosios linijos kryptį), zigzaginis (keičiant žingsnio ženklą), banguotasis (keičiant žingsnį), rombinis (keičiant pradinį pynimą abiem kryptimis), iš atlasinio (ar satininio) pynimo – netaisyklingasis atlasinis (satininis; turi nepastovų žingsnį) ir sustiprintasis satininis. Kombinuotasis pynimas dažniausiai gaunamas įvairiai pertvarkant kelis paprastesnius pynimus, kartais derinant kelis skirtingus pynimo būdus. Šis pynimas būna ripsinis ir panaminis, ruoželinis, atlasinis (ar satininis), krepinis (audinio paviršius gruoblėtas), reljefinis (diagonalinis, kordinis, vaflinis), tariamasis ažūrinis (ažūro imitacija), pakeistasis (peraustasis), languotasis (juostuotasis). Sudėtingieji pynimai būna pusantro, dviejų, keleto sluoksnių, t. p. specialios sandaros pynimai (brošinis, pikinis, pūkinis, kilpinis), žakardinis pynimas gaunamas padidinus raportą ir išplėtojus rašto piešinį papildomais pynimais ir perdangomis. Mezginių pynimai vienas nuo kito skiriasi pagrindinių sandaros elementų (kilpų) forma, kiekiu, dydžiu ir išdėstymo tvarka; kiekviena kilpa yra erdvinė kreivė ir jos forma, ilgis lemia daugelį mezginio fizikinių ir mechaninių savybių. Mezginio pynimai žymimi naudojant įvairias schemas ir metodus: rašto (vaizduoja mezginio piešinį) ir techninius patronus (rodo kokiu būdu sudaromas raštas, kokie yra sandaros elementai). Mezginio pynimo raportas reiškiamas kilpų skaičiumi (eilučių ir stulpelių kryptimi), po kurio pynimo elementų išsidėstymo tvarka pradeda kartotis. Pagal mezgimo būdą pynimas būna skersinis, metmeninis ir mišrusis, pagal kilpų sluoksnių skaičių  viengubasis ir dvigubasis (sunkesnis ir tankesns už viengubąjį, dažnai nesisuka iš kraštų). Mezginio pynimas būna pagrindinis, išvestinis, raštuotasis ar kombinuotasis. Pagrindinis pynimas (sudaromas iš vienodų kilpų, bet skiriasi sandara) būna skersinis (lygusis, abipusis dešininis, arba lastikinis, ir abipusis kairinis, arba išvirkščiasis) ir metmeninis (grandinėlė, trikotinis ir atlasinis). Išvestinis pynimas gaunamas iš pagrindinio (pvz., interlokinis iš lastikinio, gelumbinis iš trikotinio). Raštuotieji mezginių pynimai gaunami keičiant kilpų sudarymą ar panaudojant papildomus įtaisus, paklojant papildomus siūlus (ar jų dalis), įmezgant pluoštų kuokštelius ir kita. Jie be kilpų turi dar tąsų (žakardinis pynimas), lankų (presinis pynimas), pailgintų papildomų siūlų kilpų dalių (pliušinis pynimas), perkeltų kilpų ar jų dalių (ažūrinis, ananasinis pynimas), įvairių papildomų siūlų (platiruotasis, ataudinis, pamušalinis, pliušinis pynimas), pluoštų kuokštelių (pūkinės medžiagos, pvz., dirbtinis kailis). Mezginio raštas sudaromas mezgant ir iš vienspalvių, ir iš spalvotų siūlų. Kombinuotieji pynimai gaunami derinant viename mezginyje kelis įvairių rūšių pynimus, pvz., pagrindinį ir išvestinį, pagrindinį ir raštuotąjį ir kitus. Mišrusis pynimas gaunamas įvairiai sujungiant skersinį ir metmeninį pynimą tame pačiame mezginyje.

2721

3152

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką