Querétaro (Kerètaras), Santiago de Querétaro (Kerètaro Santjãgas), miestas Meksikoje, į šiaurės vakarus nuo Meksiko; Querétaro valstijos centras.

794 800 gyventojų (2020; aglomeracijoje 1,54 mln. gyventojų).

Įsikūręs Centrinėje Mesoje, apie 1800 m aukštyje. Mieste kertasi 3 automobilių magistralės; geležinkeliai į sostinę Meksiką, Celayą. Oro uostas. Mašinų gamyba, tekstilės (medvilnės), odos, maisto (malimo) pramonė. Amatai (dirbiniai iš sidabro). Turizmas. Querétaro apylinkėse kasama sidabras, auksas, vario ir švino rūdos. Querétaro autonominis universitetas (įkurtas 1951; nuo 1625 veikė jėzuitų kolegija), technologijos institutas (1967), kitos aukštosios mokyklos. Regioninis, dailės, miesto muziejai. Teatro de la República (įkurtas 1852) ir kiti teatrai. Futbolo stadionas.

2271

Architektūra

Bažnyčios: Šv. Klaros (pradėta 1605), Guadalupės Dievo Motinos (1680), Santa Rosa de Viterbo (1752), Šv. Pilypo Nerio (1786–1804, dabar katedra), Šv. Teresės (1807, architektas F. E. Tresguerrasas). Pranciškonų Jėzaus Nukryžiuotojo vienuolynas (1683) su Šv. Pranciškaus bažnyčia (apie 1640, architektas F. Bayasas Delgado), Šv. Augustino vienuolynas (dabar Dailės muziejus) su bažnyčia (1731–45). Akvedukas (1726), Neptūno fontanas (nugriautas 1797, atstatytas 1807), 18 a. gyvenamieji namai (Casa Reales, Casa del Diezmo). Querétaro istoriniai paminklai (senamiesčio pastatai) – Pasaulio paveldo paminklas (nuo 1996).

2271

Istorija

Querétaro įkūrė ispanų konkistadorai 1531 07 25. Kolonijiniais laikais (iki 1821) priklausė Naujosios Ispanijos vicekaralystei. Tapo svarbiu strateginiu punktu, jungusiu Meksiko miestą su turtingais kasybos rajonais Guanajuato, San Luis Potosí, Zacatecasu. Iš Querétaro užkariauti Meksikos šiaurinės dalies rajonų dažnai vykdavo ispanų ekspedicijos, krikščionybę skleisti – katalikų misijos; dėl to mieste buvo pastatyta daug vienuolynų, bažnyčių. 1726–38 į Querétaro geriamam vandeniui tiekti buvo nutiestas akvedukas.

17–18 a. po Meksiko ir Pueblos Querétaro buvo trečias pagal reikšmę Naujosios Ispanijos vicekaralystės miestas. 1810–21 per Ispanijos kolonijų Lotynų Amerikoje nepriklausomybės karą tapo svarbiu kovos su kolonijine valdžia centru. Nuo 1824 valstijos administracinis centras.

Per 1846–48 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)–Meksikos karą 1847, Meksiką užėmus JAV kariuomenei, tapo laikinąja šalies sostine. 1848 čia su JAV buvo pasirašyta Guadalupe Hidalgo sutartis; pagal ją Meksika neteko apie 1/3 teritorijos. 1867 02–05 mieste buvo apsupta ir priversta pasiduoti prancūzų interventų kariuomenė. 1910–17 tapo svarbiu Meksikos revoliucijos centru; 1917 02 05, jai pasibaigus, čia priimta šalies konstitucija, kuri (su pakeitimais) galioja iki šiol.

20 a. antroje pusėje Querétaro ūkis ėmė labai plėtotis; į Querétaro atsikėlė migrantų iš kitų šalies miestų.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką