Ra. Mirusysis garbina dievą Ra (tapyba ant papiruso, 1306–1186 prieš Kristų, Britų muziejus Londone)

Ra, senovės egiptiečių saulės dievas, vienas svarbiausių dievų. Laikytas faraonų globėju. Garbintas kaip vietinis Heliopolio dievas, 3 tūkstantmetyje prieš Kristų Ra kultas paplito visame Egipte. Nuo V dinastijos valdymo laikotarpio (apie 2465–apie 2325) tituluojant faraonus buvo vartojama formulė Ra sūnus. Ra yra vienas pagrindinių dievų kosmogoniniuose ir teogoniniuose mituose (sakoma, jis yra dievas demiurgas, atsiradęs iš chaoso, būties, pasaulio ir žmonių kūrėjas), veikia daugelyje soliarinių mitų. Juose Ra pagrindiniai priešininkai yra milžiniškas krokodilas Magu (siekiąs praryti Ra, dieną keliaujantį dangaus skliautu) ir demonas gyvatė Apopas (norintis nužudyti Ra, vakare grįžtantį į požeminį Nilą). Kiekvieną parą Ra turi juos nugalėti, kad prasidėtų nauja diena. Ra sietas su mirtimi, pomirtiniu pasauliu (laikytas vienu iš mirusiuosius teisiančių dievų). Ramzių valdymo laikotarpiu (XIX–XX dinastija) priskirtas aukščiausių dievų trejetui (su Amonu ir Ptahu). Jam buvo pastatydinta daug šventyklų, ankstyviausios žinomos datuojamos 3 tūkstantečiu prieš Kristų. Ra šventasis gyvūnas – sakalas. Ikonografijoje Ra vaizduojamas kaip vyras sakalo galva, dėvintis dvigubą – Žemutinio ir Aukštutinio Egipto – karūną, kartais – kaip sakalas su saulės disku ant galvos. Vykstant sinkretizmo procesui susiliejo su kitais saulės dievais (pvz., Atumu – garbintas kaip Ra Atumas, Amonu – kaip Amonas Ra, Karnake Naujosios valstybės laikotarpiu, apie 1539–apie 1075 prieš Kristų, jam buvo pastatydinta šventykla, ir kitais).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką