rãdijo spòrtas, techninė sporto šaka. Sudaro radijo ryšių trumposiomis ir ultratrumposiomis radijo bangomis, telegrafijos, radijo orientacijos rungtys.
Istorija
1897 išradus radiją pirmieji entuziastai rungtyniavo tarpusavyje stengdamiesi užmegzti radijo ryšius kuo didesniu atstumu. 1923 11 25 Léon Deloy (Prancūzija) ir Fredas Schnellis (Jungtinės Amerikos Valstijos) trumposiomis bangomis (TB) užmezgė ryšį per Atlantą. 1928 Jungtinėse Amerikos Valstijose surengtos pirmosios radijo ryšių varžybos, kuriose jau buvo fiksuojamas laikas. 1939 įvyko pirmasis pasaulio radijo ryšių konkursas, kurį organizavo H. Beckeris (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir žurnalas Radio Magazine. 1948 žurnalas CQ surengė pirmąjį pasaulio tolimųjų radijo ryšių čempionatą, tapusį kasmetiniu: spalio mėnesį – telefoninių ryšių, lapkričio mėnesį – telegrafinių ryšių varžybos. Nuo 1955 Vokietija kasmet rengia Europos tolimųjų radijo ryšių čempionatą. 1990 radijo sportas buvo įtrauktas į Geros Valios žaidynių Seattle programą, įvyko pirmasis akivaizdinis radijo sporto komandų čempionatas (WRTC). Nuo 1996 jis rengiamas reguliariai kartu su vasaros olimpinėmis žaidynėmis. Nuo 1994 Slovėnija kasmet rengia Europos radijo ryšių čempionatus. 1936 Filadelfijoje atsirado populiari radijo orientacijos rungtis – radijo pelengacija (vadinamoji lapių medžioklė). 1999 įkurta Europos radijo sporto federacija (angl. European Radio Sport Federation, ERSF), kuri plėtoja visas akivaizdines radijo sporto šakas. 2011 pasaulyje buvo išduota apie 1,6 mln. mėgėjiško radijo licenzijų ir apie 10 % jų savininkų dalyvavo varžybose.
Radijo sporto rungtys
21 a. pradžioje masiškiausios yra trumpųjų bangų radijo ryšių varžybos (pasaulio čempionatuose susirenka daugiau kaip 70 000 dalyvių). Varžybos vyksta savaitgaliais, trunka 1–48 h, jų tikslas – užmegzti kuo daugiau ryšių mėgėjiško radijo bangų šešiuose ruožuose (160 –10 m); papildomai vertinami ryšių kokybės rodikliai. Antra pagal masiškumą radijo sporto rungtis yra sportinė radijo pelengacija. Naudodamas radijo pelengatorių sportininkas per trumpiausią laiką apie 10 km raižytos vietovės trasoje turi surasti 5 radijo siųstuvus (vadinamąsias lapes). Nuo 2000 kultivuojamos naujos radijo orientacijos rungtys – foksoringas (sportinis orientavimasis pagal žemėlapį ir radijo pelengaciją artimoje zonoje) bei sportinė palydovinė navigacija (naudojantis globalinės padėties nustatymo sistemos imtuvais per trumpiausią laiką rasti paslėptus objektus). Per telegrafijos varžybas dalyviai siekia kuo greičiau perduoti ir priimti raidžių bei skaičių tekstus.
Lietuvoje
Lietuvoje 1918 B. Talutis pademonstravo bevielį ryšį Šiauliuose, 1927 užmezgė pirmąjį megėjišką radijo ryšį su užsieniu. 1926 įkurta karių radijo mėgėjų draugija (įkūrėjas A. Jurskis), 1932 užfiksuota pirmoji Lietuvos radijo mėgėjų organizacija (LRMD). 1934 P. Jastržembskis‑Vanagaitis (šaukinys LY1J) dalyvavo Ispanijos trumpųjų bangų (TB) radijo ryšio varžybose, buvo apdovanotas diplomu. 1937 K. Karkauskas (šaukinys LY1KK) Airijos trumpųjų bangų tarptautinėse varžybose laimėjo aukso medalį. 1939, 1940 Lietuvoje vyko trumpųjų bangų radijo ryšių varžybos (pirmasis laimėtojas – J. Šatas).
Nuo 1956 radijo sportas kultivuojamas Kauno technologijos universitete (iki 1990 Kauno politechnikos institutas). 1958 Kauno apylinkėse Algimanto Buinevičiaus iniciatyva įvyko lapių medžioklės varžybos (laimėjo Jonas Burauskas). 1960 įkurta Lietuvos radijo sporto federacija (LRSF), kurios nariai nuo 1990 dalyvauja svarbiausiose tarptautinėse programose. Lietuvos radijo sporto federacijos kūrėjai – Algimantas Šliavas, Algimantas Buinevičius ir Giedrius Misiūnas. Nuo 1955 reguliariai vyksta ultratrumpųjų bangų, nuo 1959 – telegrafijos, nuo 1960 sportinės radijo pelengacijos, nuo 1964 – trumpųjų bangų Lietuvos čempionatai. Nuo 1964 kasmet su Estija ir Latvija buvo rengiamos Pabaltijo trumpųjų bangų pirmenybės, kurios nuo 1990 tapo Baltijos šalių tarptautinėmis varžybomis. Nuo 1994 kasmet vyksta jaunųjų radistų Profesoriaus A. Jurskio memorialo varžybos, nuo 1998 – akivaizdinės trumpųjų bangų Lietuvos taurė varžybos.
Lietuvos radijo sporto federacijos logotipas
1970 Lietuvos rinktinė tapo SSRS, 1996, 1998 Europos čempione, 1977 Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos pirmenybių laimėtoja. Kauno technologijos universiteto komanda (įkurta 1957, treneris Algis Kregždė) 1966–68, 1970, 1973, 1975–76 tapo Lietuvos, 1964, 1966–68, 1970, 1981 SSRS čempione, 1969, 1978, 1983, 1989–90, 1991 (du kartus) Europos tolimųjų radijo ryšių, 1966, 1985 pasaulio čempione; pasiekė Europos (1980), Azijos (1966, 1982 – du kartus) ir pasaulio (1966) rekordus. Šiaulių televizorių gamyklos komanda (įkurta 1964, treneris Jonas Paškauskas) 1971, 1978–81, 1983–87 ir 1989 tapo Lietuvos, 1975–76, 1982, 1987–89 (1988 du kartus) Europos tolimųjų radijo ryšių, 1980 pasaulio čempione; pasiekė Azijos (1980, 1982 – du kartus), ir pasaulio (1980) rekordus. Vilniaus Vingio komanda (įkurta 1960, treneris P. Mikalajūnas) 1972, 1982, 1988, 1990–93 Lietuvos, 1979 SSRS, 1979 ir 1980 (po 2 kartus), 1981, 1990–91 Europos tolimųjų radijo ryšių čempionė. Lietuvos radijo sporto federacijos oficialus leidinys – Radijo sportas Lietuvoje (nuo 1965). Lietuvos radijo sporto federacija 2010 vienijo 406 narius iš 35 miestų ir rajonų, 2021 radijo sportą kultivavo 68 sportininkai.
2532