radijo teatras Lietuvoje

rãdijo teãtras Lietuvojè. 1927 03 04 Kauno radijo stotis transliavo pirmąjį Lietuvoje radijo teatro vaidinimą L. Giros Beauštanti aušrelė (režisierius V. Braziulevičius, atliko jis pats ir jo vadovaujamo Karių teatro aktoriai). 3 dešimtmečio pabaigoje radijo teatro repertuarą daugiausia sudarė teatro spektaklių montažai, rečiau – dramos veikalai, vaidinami radijo studijoje (L. Giros Paparčio žiedas, J. Rainio Aukso žirgas). Valstybės radiofono direktorius A. Sutkus (1929–34) sutelkė radijui talkinančių aktorių nuolatinę grupę (J. Oškinaitė, N. Vosyliūtė, K. Juršys, H. Kačinskas ir kiti), kūrė radijo teatro vaidinimus. 4 dešimtmetyje rengti serijiniai satyriniai vaidinimai visuomenės gyvenimo aktualijų temomis: Pupų Dėdės pastogėje vaidinimas Gyvenimo šaržai (autoriai P. Biržys, A. Zabulionis), Linksmieji broliai (tekstus kūrė V. Dineika, vaidino V. Dineika, J. Siparis, pakaitomis – H. Kačinskas ir J. Petrauskas), Aukštaitis, Žemaitis ir Dzūkas (autoriai K. Juršys, P. Kubertavičius, J. Siparis), Kriaučiukas Motiejus (režisierius B. Dauguvietis). Nuo 1934 dirbo pirmasis etatinis radijo vaidinimų režisierius J. Gučius, kuriam vadovaujant pagausėjo vaidybinių laidų ir vaidinimų, talkino vis daugiau aktorių ir rašytojų. 1929–39 pjesių specialiai radijui sukūrė V. Bičiūnas, B. Dauguvietis, J. Gučius (Prie Žalgirio, Kovų dėl Vilniaus atgarsiai, Golgota; parašė daugiau kaip 30 radijo pjesių), A. Gustaitis, K. Inčiūra ir kiti. Statyta lietuvių (B. Sruogos Milžino paunksmė, Algirdas Izborske, Gedimino sapnas, Vydūno Žvaigždžių takai) ir užsienio (O. Milašiaus Migelis Manjara, Platono Sokrato teismas, A. Puškino Mocartas ir Saljeris) rašytojų kūriniai. 1936–39 radijo vaidinimus transliavo ir Klaipėdos radijas.

1940 06 15 Valstybės radiofoną užėmus SSRS kariuomenei radijo programas, jų kryptį ir turinį pradėjo reguliuoti Komunistų partija: radijo laidose niekintas Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis, šlovinta sovietinė valdžia. Naujai sukurtai radijo Literatūros redakcijai vadovavo J. Baltušis, jam talkino P. Cvirka, J. Marcinkevičius, J. Šimkus ir kiti.

Vokietijos okupacijos metais Kauno radijuje vaidinimus vėl rengė J. Gučius, kuris aktyviai dalyvavo per 1941 Birželio sukilimą sukilėliams užimant radiofoną. Vilniaus radijuje vaidinimus režisavo M. Chadaravičius, J. Gustaitis, M. Mironaitė (V. Krėvės Šarūnas, B. Sruogos Apyaušrio dalia ir kiti). Vaidybinėse laidose ieškota būdų, kaip apeiti vokiečių cenzūrą, žadinta tautinė dvasia. Iš Maskvos transliuotos J. Baltušio rengiamos vaidybinės laidos Dėdės Silvestro pastogėje, kuriose skleista sovietinė propaganda.

SSRS vėl okupavus Lietuvą radijo transliacijų centru tapo Vilnius. Tobulėjant radijo technikai radijo teatro vaidinimus pradėta įrašinėti į magnetinę juostą. 1948 01 18 buvo transliuojamas pirmasis įrašytas radijo vaidinimas – A. Gudaičio‑Guzevičiaus romano Kalvio Ignoto teisybė radiofonizacija (adaptacijos autorius ir režisierius A. Kernagis; juosta neišliko). Seniausi išlikę radijo teatro įrašai – B. Dauguviečio atliekamas Barono monologas iš A. Puškino poemos Šykštusis riteris (1949) ir A. Puškino poema Čigonai (1949, adaptacijos autorius ir režisierius A. Kernagis). Garso įrašymo, atgaminimo ir montažo aparatūra leido gerinti radijo vaidinimų kokybę, išvengti klaidų, kurių pasitaikydavo vaidinant tiesioginiame eteryje, tobulinti radijo teatro meninės raiškos priemones. Lietuvos radijuje pradėti kaupti radijo teatro fondai: garso juostoje fiksuoti Lietuvos dramos teatruose pastatyti lietuvių (J. Baltušio Gieda gaideliai, K. Binkio Atžalynas, P. Cvirkos Žemė maitintoja, B. Dauguviečio Žaldokynė, A. Griciaus Karšta vasara, J. Grušo Herkus Mantas, Pijus nebuvo protingas, S. Kymantaitės‑Čiurlionienės Pinigėliai, V. Krėvės Skirgaila, Just. Marcinkevičiaus Mažvydas, Mindaugas, Katedra, K. Sajos Nerimas, Abstinentas, B. Sruogos Apyaušrio dalia, Dobilėlis penkialapis, A. Vienuolio Paskenduolė, Žemaitės Marti) ir užsienio (A. Čechovo Trys seserys, Vyšnių sodas, F. Dürrenmatto Fizikai, H. Heijermanso Viltis, H. Ibseno Nora, Molière’o Tartiufas, H. Müllerio Tyli naktis, W. Shakespeare’o Hamletas, Daug triukšmo dėl nieko, L. Tolstojaus Gyvasis lavonas, Švietimo vaisiai, D. Wassermano, J. Dariono Žmogus iš La Mančos) rašytojų kūriniai. Daryti lietuvių (A. Baranausko, P. Cvirkos, K. Donelaičio, M. Katiliškio, Keturakio, Lazdynų Pelėdos, J. Marcinkevičiaus, Just. Marcinkevičiaus, A. Polio, B. Pūkelevičiūtės, K. Sajos, I. Simonaitytės, Šatrijos Raganos, J. Tumo‑Vaižganto, P. Vaičiūno, A. Vienuolio, Žemaitės, V. Žilinskaitės) ir užsienio (L. Aškenazio, G. Byrono, H. Böllio, P.‑A. de Beaumarchais, I. Bergmano, J. Cocteau, K. Čapeko, A. Čechovo, D. Diderot, F. Dürrenmatto, M. Frischo, W. Gibsono, N. Gogolio, J. Galsworthy, E. Hemingway, E. Ionesco, M. Lermontovo, M. Maeterlincko, A. Maurois, A. Mickevičiaus, E. O’Neillo, J. Priestley, A. Puškino, J.‑P. Sartre’o, F. Schillerio, W. Shakespeare’o, I. Shaw, L. Tolstojaus, I. Turgenevo ir kitų) autorių žymiausių dramos veikalų, prozos ir poezijos kūrinių radiofonizacijų įrašai.

Lietuvos radijo studijoje įrašomas radijo teatro spektaklis J. Tumo‑Vaižganto Nebylys (1968; iš kairės – garso režisierius R. Kudirka, režisierė G. Jackevičiūtė, redaktorius P. Morkus)

Nuo 6 dešimtmečio pradėta rengti serijinius radijo vaidinimus aktualiomis temomis – Dėdė Steponas ir teta Marijona, Linksmasis subatvakaris, Linksmoji studija (autoriai B. Dačiulis, J. Juknevičius, V. J. Kybartas, R. Nainytė). Nuo 1962 skelbiami lietuviškų radijo pjesių konkursai, 1971–87 (su pertraukomis) rengtas SSRS radijo dramaturgijos festivalis Draugystės juosta. 8–9 dešimtmetyje įrašyti stereovaidinimai (V. Pietario Lapės ir vilko draugystė 1973, V. Žilinskaitės Lagaminas ir tretysis 1976, R. Kašausko Artojai 1984).

Nuolat ieškota radiofonizavimo (literatūros kūrinių pritaikymo radijui) įvairių būdų. Susiklostė radijo teatro žanrai: radijo pjesė (A. Polio Jūrininko žmona, Paskutinė „Meridiano“ naktis, Jūreiviškas gambitas ir kitos), radijo romanas (J. Avyžiaus Sodybų tuštėjimo metas, V. Bubnio Nesėtų rugių žydėjimas ir kiti), radijo novelė (A. Čechovo Šampanas, A. Maurois Kaip būti mylima, A. Puškino Stoties prievaizdas ir kitos), radijo monodrama (J. Cocteau Žmogaus balsas, J. Marcinkevičiaus Šviesos pradžia ir kitos), poezijos teatras (A. Mickevičiaus Gražina, B. Pūkelevičiūtės Kyrie ir kiti). Eksperimentuota kuriant meninės raiškos akustines priemones, jungiant į harmoningą visumą tekstą ir muziką, garsų efektus, kurie pirmaisiais radijo teatro gyvavimo dešimtmečiais radijo vaidinime atlikdavo tik iliustratyvų vaidmenį (Miškan, būdavo, eini, pagal A. Baranausko Anykščių šilelį, Jokio gailesčio, niekam neatleista, pagal M. Martinaičio eiles).

1991 01 13 SSRS kariuomenei užėmus Lietuvos radiją ir televiziją, radijo teatras liko be fondų, įrašų ir montažo studijų, bet darbo nenutraukė. 1991 01 27 Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje ir eteryje transliuota Just. Marcinkevičiaus poema Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas. Iki 1991 pabaigos kiekvieną sekmadienį transliuoti radijo vaidinimai, kurie būdavo įrašomi Lietuvos akademinio dramos teatro Mažojoje salėje, Aklųjų ir silpnaregių sąjungos bibliotekos garso įrašų namuose.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo užmegzti ryšiai su Europos šalių radijo teatrais, pradėta dalyvauti radijo teatro tarptautiniuose konkursuose, surengtas Europos radijo dramaturgijos festivalis Kontaktai (vaidinta danų, estų, latvių, norvegų, slovėnų, suomių, švedų, vokiečių ir kitų radijo pjesės). 21 a. pradžioje su Nacionaliniu radiju aktyviai bendradarbiavo nauja rašytojų, režisierių ir aktorių karta (V. Balsys, D. Čepauskaitė, J. Glinskis, L. Jakimavičius, A. Jankevičius, J. Kunčinas, H. Kunčius, V. V. Landsbergis, S. Parulskis, A. Pociūnas, A. Šlepikas, I. Tamulevičienė, A. Vidžiūnas, A. Žukauskaitė). 2017–18 transliuotas I. Simonaitytės romano motyvais sukurtas pirmasis vaidybinis radijo serialas Vilius Karalius (10 serijų; režisierius J. Javaitis, scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir J. Javaitis). 2019–20 J. Javaitis režisavo radijo serialą Pietinia kronikas (pagal R. Kmitos romaną, 8 serijos).

Radijo teatrą kūrė radijo režisieriai: E. Baltrukonytė (Gusevičienė), J. Bautrėnas, K. Dapkus, V. Grakauskas, G. Jackevičiūtė, L. Parokaitė, M. Skubutytė, N. Strazdūnaitė, L. Žadeikytė ir kiti; radijo garso režisieriai N. Baranauskaitė, N. Dapševičienė, S. Jadevičienė, R. Kudirka, R. Šimkutė, K. Velička ir kiti; radijo redaktoriai J. Babiliūtė, B. Dačiulis, V. Mikšytė, P. Morkus, O. Rastenytė, O. Stankevičiūtė ir kiti; t. p. Lietuvos dramos teatrų aktoriai ir režisieriai (B. Babkauskas, D. Banionis, V. Blėdis, A. M. Chadaravičius, M. Chadaravičius, P. Gaidys, I. Garasimavičiūtė, A. Janušauskaitė, O. Juodytė, V. Jurkūnas, J. Kavaliauskas, A. Kernagis, K. Kymantaitė, O. Knapkytė, L. Kupstaitė, H. Kurauskas, A. Masiulis, J. Miltinis, M. Mironaitė, S. Račkys, A. Ragauskaitė, J. Rygertas, A. Rosenas, D. Tamulevičiūtė, H. Vancevičius, L. Zelčius, E. Žebertavičiūtė ir kiti), kino režisieriai (A. Dausa, A. Kundelis, A. Žebriūnas ir kiti).

radijo teatras

L: S. Štikelis Eterio šviesa Kaunas 2001; 1926–2016: Lietuvos radijas: Faktai. Kūrėjai. Laidos Vilnius 2016.

3028

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką