radiointerferometro veikimo principas: A1, A2 – antenos, l – radiointerferometro bazė, D – antenos skersmuo, B – kryptingumo diagrama, ψ – bangos fronto polinkio kampas, φ – lapelių pločio kampas
radiointerferomètras (lot. radio – spinduliuoju + inter – tarp + ferens – nešantis + gr. metron – matas), prietaisas kosminių objektų spinduliuotei tirti analizuojant interferencinį vaizdą. Jį kuria dvi arba daugiau viena nuo kitos nutolusios antenos, sujungtos kabeliu, bangolaidžiu, radioreline ryšio linija. Radiointerferometru matuojamos kosminių radijo šaltinių koordinatės, kampiniai matmenys. Paprasčiausią radiointerferometrą sudaro du radioteleskopai. Dvi nedidelės vienodo skersmens antenos viena nuo kitos nutolusios per atstumą l, vadinamą radiointerferometro baze, nukreiptos į tą patį radijo bangų šaltinį. Radijo bangos, kurių frontas su baze sudaro kampą ψ, antenas pasiekia ne vienu metu, nes susidaro bangų eigos skirtumas. Kai skirtumas lygus nelyginiam pusbangių skaičiui, į imtuvą ateinantys signalai yra priešingų fazių ir silpnina vienas kitą – sistema netenka jautrio. Antenų kryptingumo diagrama išilgai bazės suskyla į daugelį siaurų lapelių, kurių plotis nusakomas kampu φ = λ/(lsinψ); čia λ – bangos ilgis. Kuo ilgesnė bazė, tuo daugiau lapelių ir tuo jie siauresni. Radiointerferometro skiriamoji geba yra daug didesnė už vienos atskiros antenos skiriamąją gebą.
Antenų skersmenys nebūtinai turi būti vienodi, o radiointerferometro bazės būna labai įvairios. Kai naudojamas vienas imtuvas, bazės būna iki 100 km, tarpžemyninių radiointerferometrų bazės siekia tūkstančius kilometrų. Išsamiam šaltinio radijo vaizdui sudaryti naudojamos kintamo ilgio ir orientacijos bazės. Naudojant judamus radioteleskopus keičiamas tik bazės ilgis, o jos orientacija radijo bangų šaltinio atžvilgiu kinta dėl Žemės sukimosi apie savo ašį. Šaltinio radijo vaizdas gaunamas kaupiant atskirų teleskopų teikiamus duomenis ir juos matematiškai apdorojant, t. y. taikant vadinamą apertūrų sintezės metodą. Šaltinio radijo vaizdas sudaromas daug greičiau, kai naudojami radiointerferometrai, sudaryti iš radioteleskopų sistemų, kuriose yra ir įvairaus ilgio, ir orientacijos bazių. Skiriamajai gebai padidinti vietinės sistemos sujungiamos į pasaulinį radiointerferometrą.
3020