radioliuminesceñcija (lot. radio – spinduliuoju + lumen, kilm. luminis – šviesa), liuminescencija, kurią sužadina α dalelių, elektronų, protonų, γ arba neutroninės spinduliuotės srautai. Radioliuminescencijai sukurti naudojamos neorganinės ir organinės medžiagos, sumaišytos su radioaktyviosiomis medžiagomis. Tokiems šviesos šaltiniams nereikia išorinio sužadinimo, jų veikimo trukmė priklauso nuo radioizotopų pusėjimo trukmės. Radioliuminescencija naudojama radioaktyviosios spinduliuotės dozimetrijoje, konstruojant žibintus, taikiklius, radioliuminescenciniais dažais dažomi ženklai pavojingose vietose, pagalbos įrangoje.
2719