radiomètrinis reiškinỹs, praretintose dujose esančio netolygiai įkaitinto kūno savaiminis judėjimas. Jėga, veikianti mažo p slėgio praretintose dujose esančios plonos plokštelės vienetinį paviršiaus plotą, lygi F = 1/2p(T1/T2)1/2 – 1); čia T1 ir T2 – plokštelės paviršių temperatūros (T1 > T2). Formulė galioja, kai molekulės laisvojo kelio ilgis didesnis už plokštelės storį. Radiometrinė jėga atsiranda dėl skirtingų judesio kiekių, kuriuos molekulės perduoda priešingiems plokštelės paviršiams ir yra nukreipta nuo šiltesnio paviršiaus į šaltesnį. Kai p didesnis, F mažėja, nes greitosios molekulės praranda dalį savo energijos susidurdamos su lėtesnėmis. Radiometriniu reiškiniu grindžiamas kai kurių matuoklių, pvz., Crookeso radiometro, radiometrinio slėgmačio, veikimas.
3020