radiospektroskòpija (lot. radio – spinduliuoju + spectrum – vaizdinys, vaizdas + gr. skopeō – žiūriu, stebiu), spektroskopijos šaka, tirianti medžiagos savybes ir struktūrą pagal radijo bangų energijos sugerties, atspindžio arba spinduliuotės spektrus. Grindžiama radijo bangų sąveika (rezonansine, relaksacine, sugertine) su medžiaga. Pagal šią sąveiką radiospektroskopija būna: magnetinio branduolių rezonanso, kvadrupolinio branduolių rezonanso, paramagnetinio elektronų rezonanso, ciklotroninio rezonanso, feromagnetinio rezonanso ir mikrobangų spektroskopija. Radiospektroskopija teikia duomenų apie atomų, molekulių ir medžiagų elektrines ir magnetines savybes, branduolių magnetinį ir kvadrupolinį momentus, molekulių sandarą ir sąveiką, kondensuotųjų terpių (skysčių, dielektrikų, feroelektrikų, dipolinių stiklų, elektrokeramikos) energijos sugerties, elektrinės poliarizacijos ir fazinių virsmų mechanizmus. Mikrobangų spektroskopijos būdu atrasta indukuotoji spinduliuotė lėmė mazerio sukūrimą. Vėliau sukurti laiko ir dažnio standartai, magnetinio lauko, mikrobangų galios ir dažnio matuokliai, mikrobangų generavimo ir valdymo įtaisai antžeminėms telekomunikacijoms ir kosminiams ryšiams. Radiospektroskopija atsirado 20 a. 4 dešimtmetyje.
1410