radiotechninė keramika

radiotèchninė kerãmika, dielektrinės keraminės medžiagos, naudojamos radiotechnikos elementams gaminti. Gaminama iš berilio oksido, aliuminio oksido, titano dioksido, titanatų lydalų, magnio, geležies špinelių ir molio. Radiotechninės keramikos dielektrinė skvarba ir dielektriniai nuostoliai priklauso nuo sudėties, jos nekinta dideliame temperatūrų intervale. Kondensatoriams gaminti naudojama titano dioksido TiO2 ir įvairių titanatų radiotechninė keramika; jai būdinga didelė dielektrinė skvarba, ji pasižymi feroelektrinėmis savybėmis. Aukštos įtampos kondensatoriams gaminti naudojama radiotechninė keramika susideda iš titano, cirkonio oksidų ir bario karbonato mišinių, t. p. titanatų lydalų keramika. Pjezokeraminiams elementams naudojama pjezoelektrinė keramika. Ypač kietiems elementams naudojamametalokeramika. Iš forsterito daromi izoliatoriai, kurie liečiasi su metalu, pvz., titanu iš celziano Ba[Al2Si2O8] – induktyvumo ričių korpusai. Radioelektronikoje naudojami ir feritai.

2121

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką