rãdis (Radium; lot. radius – spindulys), Ra, periodinės elementų sistemos II A grupės radioaktyvusis cheminis elementas. Žinomi 33 izotopai, kurių masės skaičius nuo 202 iki 234; 4 iš jų randami gamtoje. Blizgantis sidabriškai baltas metalas. Ore tamsėja, nes paviršiuje susidaro juodas radži nitridas Ra3N2 ir radžio oksidas RaO. Radis reaguoja su deguonimi, halogenais, rūgštimis, audringai – su vandeniu: išsiskiria vandenilis ir susidaro stipri bazė Ra(OH)2. Skildamas radis išspinduliuoja α, β daleles ir γ spinduliuotę. Radžio ir jo turinčių medžiagų temperatūra yra 1,5 °C aukštesnė už aplinkos temperatūrą (1 g radžio per 1 h išskiria 575 J šilumos). Radis ir jo junginiai švyti tamsoje. Radžio savybės panašios į bario, tik jis gerokai reaktyvesnis: reaguodamas su praskiestomis rūgštimis ir halogenais sudaro druskas (iš jų chloridas, bromidas ir nitratas gerai tirpsta vandenyje, sulfatas, fluoridas, karbonatas – blogai), kaitinamas prisijungia vandenilį. Randamas urano rūdoje (1 t yra apie 0,2 g radžio). Gaunamas elektrolizuojant radžio chlorido tirpalą (Hg elektrodas) arba kaitinant radžio azidą. Izotopas 226Ra susidaro skylant urano izotopui 238U, 228Ra – skylant toriui 232Th. Radis naudojamas metalų liejiniams, suvirinimo siūlėms tikrinti, uolienų ir mineralų amžiui nustatyti, jūrų ir vandenynų vandens cirkuliacijai tirti. Skylant radžiui susidaro radonas. Su radžiu susiję svarbiausi vadinamo atomo amžiaus atradimai: nustatyta, kad atomas turi branduolį, atrastas neutronas, atlikti pirmieji branduolio virsmai. Ilgą laiką radis buvo vienintelis α dalelių šaltinis ir radioaktyvusis elementas, naudojamas medicinoje (spindulių terapijai). Nedideli radžio kiekiai (sumaišyto su beriliu) naudojami kaip neutronų šaltinis. Izotopo 231Ra yra augaluose. Kenksmingas. Žmogus ir gyvūnai jo gauna su maistu ir geriamuoju vandeniu. Patekęs į organizmą kaupiasi kauluose, didelės dozės sukelia osteoporozę, savaiminį kaulų lūžimą, navikus. Radį 1898 atrado M. Curie ir P. Curie, gryną metalą 1910 išskyrė M. Curie ir André-Louis Debierne’as (Prancūzija).
| atominis skaičius | 88 | |
| santykinė atominė masė | 226,0254 | |
| elektrinis neigiamumas | 0,9 | |
| išorinių elektronų konfigūracija | 7s2 | |
| oksidacijos laipsnis | +2 | |
| izotopai | ||
| stabilieji | – | |
| stabiliausi radioaktyvieji | 223Ra (T1/2 11,43 d), 224Ra (T1/2 3,632 d), 226Ra (T1/2 1620 m.), 228Ra (T1/2 6,7 m.) | |
| kiekis Žemės plutoje | 1·10–10 % (masės) | |
| lydymosi temperatūra | 700 °C | |
| virimo temperatūra | 1 737 °C | |
| tankis | 5 500 kg/m3 | |
| savitoji elektrinė varža (20 °C) | 1·10–6 Ω·m | |
| šilumos laidumo koeficientas (27 °C | 18,5 W/(m·K) | |
| savitoji šiluminė talpa | 0,13 kJ/(kg·K) | |
| standartinis elektrodo Ra/Ra2+ potencialas | –2,916 V | |
2591