Radòno mãtas, funkcija, apibrėžta aibių klasėje, naudojama aibių dydžiams palyginti ir integravimo teorijoje. Radono matas μ, apibrėžtas topologinės erdvės X Borelio aibių σ‑algebroje taip, kad aibės B Radono mato reikšmė μ(B) yra to mato reikšmių μ(K) kompaktiškose B poaibėse K mažiausias viršutinis rėžis, o kiekvienas X elementas priklauso aibei, kurios Radono matas yra baigtinis. Kai topologinė erdvė X yra lokaliai kompaktinė ir C(X) yra tolydžiųjų funkcijų su kompaktiška atrama erdvė, tai Radono matas apibrėžiamas naudojant tiesinius tolydinius funkcionalus erdvėje C(X). Radono mato pavyzdžiai: Lebesgue’o matas Euklido erdvėje, Haaro matas lokaliai kompaktinėje topologinėje grupėje, tikimybinis matas, apibrėžtas pilnos, separabilios metrinės erdvės Borelio aibių σ‑algebroje ir kiti.
Sąvoką 1913 pradėjo vartoti J. K. A. Radonas.
1751