Radžasthan (hindi Rājasthān, angl. Rajasthan; Radžasthãnas, Radžastãnas), valstija Indijos šiaurės vakaruose. Vakaruose ribojasi su Pakistanu. Plotas 342 214 km2. 68,55 mln. gyventojų (2011 surašymo duomenys). Centras – Džaipuras (3,05 mln. gyventojų, 2011). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2011): Džodhpuras (1056,2), Kota (1001,7), Bikaneras (644,4), Adžmeris (542,3). Oficialios kalbos – hindi ir anglų; dar kalbama radžasthanų, gudžaratų, pandžabų, urdu kalbomis. Apie 90 % gyventojų išpažįsta hinduizmą, apie 8 % islamą; dar yra sikhų, džainų. Gyventojų vidutinis tankis apie 200 žm./km2. Miesto gyventojų apie 23 %. Radžasthanas suskirstytas į 33 administracinius vienetus.
Radžasthanas užima Indo–Gango lygumos rytinę dalį (Tharo dykuma). Pietryčiuose yra Dekano plokščiakalnio šiaurės vakarinė dalis su Aravali kalnagūbriu (Guru Šikharo kalnas, 1722 m) ir Malvos plynaukšte. Klimatas Radžasthano šiaurės vakaruose žemyninis tropinis, pietryčiuose – musoninis subekvatorinis. Sausio mėnesio temperatūra nuo 8 °C iki 28 °C, liepos – 25–46 °C. Per metus iškrinta nuo 100 mm (vakaruose) iki 650 mm (pietryčiuose) kritulių (daugiausia liepos–rugsėjo mėnesiais). Didžiausios upės – Čambalis ir Lūni su intakais. Ranos Pratapo Sagaro tvenkinys, drėkinamasis kanalas (nuo Satledžo ir Beaso upių santakos iki Ramagarho miesto, netoli Pakistano sienos). Druskingas Sambharo ežeras. Dirvožemiai valstijos rytinėje dalyje – geltonžemiai, rudžemiai, Tharo dykumoje – pradžiažemiai, smėlžemiai. Reta kserofitinė augalija, eglūnai, pietryčiuose – musoniniai retmiškiai. Dykumos (Tharo dykumos ekosistema), Ranthambhoro (jame yra tigrų rezervatas), Keoladeo (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1985), Sariskos (tigrų, elnių rezervatas) ir kiti nacionaliniai parkai.
Radžasthano ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Auginama sorgai, soros, sezamai, kviečiai, kukurūzai, vilnamedžiai, aliejiniai augalai, cukranendrės, tabakai. Didelė dalis dirbamų laukų drėkinama. Veisiama avys, ožkos, galvijai (ir buivolai), kupranugariai. Valstijoje daugiausia Indijoje gaunama vilnų. Laužiamas marmuras, kasama gipsas, klintys, žėrutis, druska (Sambharo telkinys), vario (Khetri, Džhundžhunu telkiniai), cinko (Daribos, Zavaro telkiniai), sidabro, švino rūdos, fosforitai, brangakmeniai. Mašinų (geležinkelio riedmenų), tiksliųjų prietaisų gamyba, chemijos (poliesterinio pluošto, dažų, trąšų), statybinių medžiagų (cemento), tekstilės (verpimo, audimo), siuvimo, farmacijos, maisto (aliejaus, cukraus, malimo, tabako) pramonė. Amatai (juvelyrinių, odos dirbinių, audimo). Didžiausios elektrinės – Kotos šiluminė (galia 1045 MW), Kotos branduolinė (galia 440 megavatų). Turizmas. Pramonės didžiausi centrai – Džaipuras, Džodhpuras, Kota, Bhilvara, Udaipuras. Per Radžasthaną eina Delio–Haidarabado geležinkelis, Delio–Ahmadabado, Bareli–Kotos geležinkeliai ir plentai. Džaipuro tarptautinis oro uostas.
Istorija
Dabartinio Radžasthano teritorijoje rasti seniausi primityvūs kirvukai, pagaminti prieš penkis šimtus–keturis šimtus tūkstantmečių, bet hominidų liekanų nerasta. Žmonės Radžasthano teritorijoje, prie Banaso upės, įsikūrė prieš šimtą tūkstantmečių. Apie penkto tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje Radžasthano teritorijoje atsirado nuolatinių gyvenviečių, pradėjo plisti vario ir bronzos įrankiai. Trečio tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje čia susikūrė pirmieji miestai. Trečio tūkstantmečio viduryje–antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje kraštas priklausė Indo slėnio civilizacijai (Harappos kultūra). 4 a. pr. Kr. pabaigoje–2 a. pr. Kr. Radžasthano teritoriją valdė Maurjai. Jų valstybei suirus dalis Radžasthano priklausė Graikų‑baktrų, 1 a. viduryje–3 a. viduryje – Kušanų karalystei. 4 a.–6 a. viduryje Radžasthaną valdė Guptos. 6 a. antroje pusėje nukariavo iš šiaurės vakarų įsiveržę hunai, kurie labai nuniokojo kraštą. Radžasthano teritorijoje, kaip ir visoje Indijoje, susikūrė daugybė smulkių valstybėlių. 11–13 a. kraštą iš Afganistano pradėjo puldinėti musulmonai, plito islamas. 14 a. Radžasthano kunigaikščiai buvo užkariauti arba tapo Delio sultono vasalais. 16 a. antroje pusėje Radžasthaną, kaip ir visą Šiaurės bei Vidurio Indiją, pajungė Didieji Mogolai. 18 a. pradžioje, jų valstybei suirus, Radžasthano kunigaikštystės kurį laiką buvo pavaldžios Marathų konfederacijai. 1818–1947 Radžasthano kunigaikščiai vasalų teisėmis priklausė Didžiosios Britanijos Indijos kolonijai; kolonijiniais laikais Radžasthanas buvo vadinamas Radžputana. Nuo 1947 Indijos dalis. 1950 kunigaikštystės buvo sujungtos į vieną valstiją. 1956 prie Radžasthano prijungta Adžmerio valstija. 20 a. antroje pusėje Radžasthanas tapo svarbiu kasybos pramonės centru.