rãganos šlúota, augalų liga arba augalo ligos požymis. Ant augalo išauga gausus išsišakojusių šakelių ar ūglių kuokštas, primenantis šluotą. Raganos šluotą sukelia grybai, bakterijos, virusai, vabzdžiai, erkės, fiziologiniai sutrikimai. Aukšliagrybių (Ascomycetes) klasės, ragangrybio (Taphrina) genties grybai pažeidžia įvairių sumedėjusių augalų šakas – vienoje vietoje išsprogsta ir suželia jų miegantys pumpurai, iš kurių vystosi daug lygiagrečiai augančių plonų ūglių. Tokių ūglių lapai būna smulkūs, gelsvai žali, raukšlėti arba užsiraičiusiais kraštais, su balzganu aukšlių sluoksniu apatinėje pusėje. Lietuvoje dažnos alksnių, beržų, slyvų ir vyšnių raganos šluotos. Alksnių raganos šluotą sukelia daugialapis ragangrybis (Taphrina epiphylla), beržų raganos šluotą ant karpotojo beržo – išpūstasis ragangrybis (Taphrina turgida), ant plaukuotojo beržo – beržinis ragangrybis (Taphrina betulina).
raganos šluota pušyje
Slyvų raganos šluotą sukelia šluotdarys ragangrybis (Taphrina insititiae), vyšnių – vyšninis ragangrybis (Taphrina cerasi). Bulvių ir žemuogių raganos šluotą sukelia fitoplazmos (Phytoplasma) genties bakterijos. Sergančių augalų ūgliai ploni, žemaūgiai, išaugę gausiomis puokštėmis, lapai smulkūs, šviesiai žali, žiedų nebūna arba jie išauga deformuoti sterilūs.
Soduose raganos šluotos išgenimos, ramybės laikotarpiu ir vegetacijos metu kaulavaisiniai vaismedžiai purškiami fungicidais, naikinami nukritę lapai.
raganos šluota eglėje (Labanoro giria)