rago dirbiniai. Adiklis (1–2 a., Kernavė)

rago dirbiniai. Ragų baldų komplektas iš Zabielų dvaro Apytalaukyje (19 a. pabaiga, Kėdainių krašto muziejus)

rãgo dirbinia, įvairios paskirties dirbiniai iš medžiojamų kanopinių gyvūnų (briedžių, danielių, kitų elnių – tauriojo, dėmėtojo, šiaurinio, antilopių) ir galvijų ragų. Tai buities reikmenys (stalo įrankių kotai, kabyklos, žvakidės, dėžutės, pypkės, parakinės, sagos, šukos), indai (ragas), papuošalai (pakabučiai, medalionai), smulkoji plastika, muzikos instrumentai, ginklai ir jų dalys. Gaminant dirbinius ragas gali būti pjaustomas, gręžiamas, presuojamas, poliruojamas. Rago dirbiniai dekoruojami inkrustacija, raižomi, ragas gali būti derinamas su oda, medžiu, metalu, juo inkrustuojami dirbiniai iš kitų medžiagų.

Pirmieji rago dirbiniai pradėti gaminti vėlyvajame paleolite. Ilgą laiką rago ir kaulo dirbinių apdirbimo technika nesiskyrė, todėl kartais vartojama kauladirbystės sąvoka. Akmens amžiuje iš rago buvo gaminami ginklai (kirviai, strėlių antgaliai), darbo įrankiai (adatos, adikliai, žeberklai), papuošalai (smeigtukai). Geležies amžiuje ir viduriniais amžiais rago dirbinių daryta mažiau, bet įvairesnių: darbo įrankių (peilių rankenų, adiklių), buities reikmenų (šukų), kitų daiktų (žaidimo kauliukų, balno apkalų, spaudų, druskinių, adatinių). Viduriniais amžiais ragus imta tekinti.

rago dirbiniai Lietuvoje

Lietuvoje rago dirbiniai gaminami nuo paleolito. Jie buvo apdirbami akmeniniais kirveliais, kalteliais, pjaunami titnaginiais rėžtukais, gręžiami titnaginiais grąžteliais, šlifuojami smiltainio plokštėmis. Geležies amžiuje ir viduriniais amžiais būdavo apdirbami metaliniais įrankiais (pjūkleliais, grąžteliais, dildėmis, peiliais, kalteliais), šlifuojami smiltainiu, asiūklių stiebais, žuvų oda. Ruošinys būdavo minkštinamas pamerkus į vandenį arba natūralios rūgšties tirpalą. Daugiausia rago dirbinių aptikta Šventosios gyvenvietėse, Kretuono gyvenvietėse. Kernavėje rasta kauladirbio sodyba. 19 a.–20 a. pradžioje amatininkai gamino įvairius dirbinius iš rago (itin dažnai ragas naudotas muzikos instrumentams gaminti ir puošti). Ragą naudojo ir profesionalūs dailininkai (J. Prapuolenis juo inkrustuodavo baldus). Sovietiniu laikotarpiu dailės dirbinių įmonėse plėtota rago dirbinių pramoninė gamyba. Ragas naudojamas ir šiuolaikinėje taikomojoje dailėje (daugiausia juvelyrikoje).

L: R. Jarockis Kaulinių–raginių dirbinių gamyba Kernavėje XIII–XIV a. / Lietuvos archeologija 1992 t. 9; A. MacGregor Bone, antler, ivory and horn. The technology of skeletal materials since the Roman period. London–Sydney–New Jersey 1985.

916

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką