Raini žudỹnės, 1941 06 24–25 SSRS kariuomenės ir represinių institucijų įvykdytos Telšių kalėjimo politinių kalinių žudynės. 1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui ir pafrontės vietovėse (ir Lietuvoje) paskelbus karo padėtį, visos politinių kalinių bylos buvo perduotos kariniams tribunolams. Kalinių didžioji dalis buvo pasmerkta sušaudyti, kiti – evakuoti į SSRS gilumą. NKVD ir Valstybės saugumo liaudies komisariato vietinėms įstaigoms buvo suteikta neribota laisvė elgtis su politiniais kaliniais savo nuožiūra. Telšių kalėjime laikyti 162 kaliniai (dalis jų – politiniai, saugumiečių tardyti kankinant). Dėl SSRS kariuomenėje didėjančio chaoso 1941 06 22–23 Telšių kalėjimo kaliniai nebuvo evakuoti. 06 24 ankstyvą rytą iš Telšių pabėgę miesto vykdomosios valdžios ir represinių struktūrų pareigūnai susirinko Tryškių miške, kur telkėsi ir besitraukiančios SSRS kariuomenės daliniai. Telšiuose likusios vienintelės valstybinės įstaigos – kalėjimo (dauguma personalo – lietuviai) kaliniai ėmė reikalauti paleisti juos į laisvę. Apie 8 val. ryto dviejų kalėjimo tarnautojų prašymu pravažiuojantys sovietiniai kareiviai apsupo kalėjimą, stovėjo tankai, praeiviams buvo draudžiama artintis. Kalėjimo reikalus tvarkė 8 armijos bataliono komisaras M. Kompanijecas.

Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas D. Rocius, NKVD ir Valstybės saugumo liaudies komisariato Telšių apskr. skyriaus viršininkas P. Raslanas, Tryškių miške susitikę su kariniu prokuroru ir Karo tribunolo pirmininku, nutarė paliktus politinius kalinius nužudyti. Pavakare su priskirtu SSRS kariniu daliniu, 4 sunkvežimiais ir 2 tankais jie grįžo į kalėjimą. Čia P. Raslano iniciatyva buvo sudaryta komisija politinių kalinių byloms peržiūrėti; ją sudarė P. Raslanas, jo pavaduotojas Ždanovas, M. Kompanijecas, D. Rocius ir Kretingos apskr. saugumo pareigūnas Jermolajevas. Apie 18 h į žudynių vietą (Rainių miškelį, 3,8 km. į pietus nuo Telšių) nusiųsti 3 kalėjimo prižiūrėtojai ir 8 SSRS kariuomenės kariai kasti duobių aukoms. Vakare atrinktiems kaliniams virvėmis, spygliuota viela perrištos burnos (kad negalėtų šaukti), surištos rankos, kaliniai sumesti į sunkvežimius. Iki 24 h. 4 sunkvežimai ir 2 tankai išvažiavo iš kalėjimo.

1941 06 25 apie 1 h 30 min naktį prasidėjusiai egzekucijai vadovavo komisijos nariai, kiti NKVD ir saugumo vietos pareigūnai, vykdė 40–50 sovietinių kareivių būrys, kalėjimo viršininkas A. Vaitkus ir keli prižiūrėtojai. Buvo išstatytos sargybos, įjungti automašinų varikliai (kad nebūtų girdimi aukų riksmai ir šūviai). Aukos buvo svilinamos ant laužo, krečiamos elektros srove, plikomos verdančiu vandeniu ir kopūstais, plakamos rimbais, badomos durtuvais, pjaustomi jų lytiniai organai (daugeliui), nosys, liežuviai, išduriamos akys, lupama oda, skaldomos kaukolės. Egzekucija buvo žiauriausio sadizmo apraiška: skubiai besitraukiančiai SSRS kariuomenei gauti iš kankinamų kalinių objektyvių parodymų nebuvo prasmės.

1941 06 26 rytą atsikūrusios Telšių savivaldos tarnautojas žudynių vietoje aptiko traktorių, elektrinių generatorių, 3 automašinų variklius, laužavietę, 4 duobių žymes, statinių su virtais kopūstais. 06 28 pradėjęs tyrimą Telšių policijos viršininkas aptiko nukankintų kalinių lavonus. Apie 17 h atvyko komisija – Telšių apskr. prokuroras, apskrities viršininkas, gydytojai ir kiti pareigūnai, kviestiniai, buvo atlikta aukų medicininė ekspertizė. Iš viso rasti 73 vietoje nukankinti ir 3 nušauti mėginantys bėgti; 46 sudarkyti kūnai neatpažinti (tapatybės nustatytos pagal kalėjime rastus pasmerktųjų sąrašus). 1941 07 01 įvyko nužudytųjų laidotuvės, jų atminimui buvo skirta Telšiuose atidarytos Raudonojo teroro parodos ekspozicijos dalis, 1942 žudynių vietoje pradėta statyti koplyčia (architektas J. Virakas, per SSRS okupaciją nugriauta, 1991 atstatyta, architektas A. Žebriūnas). 1941 07 nacių okupacinės valdžios įsakymu greta buvusios egzekucijos vietos nužudyta apie 840 Telšių žydų.

Prasidėjus Atgimimui, 1988 10 P. Raslanui buvo iškelta baudžiamoji byla (1991 jis pasislėpė Rusijoje, 2001 04 Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos už akių nuteistas kalėti iki gyvos galvos), 1988 11 sudaryta vyriausybinė komisija 1941 ir kitų panašių įvykių aplinkybėms tirti. Rainių žudynėms atminti Rainiuose (Viešvėnų seniūnija) pastatyta Rainių Kančios koplyčia (pašventinta 1991 06 23).

L: Žemaičių kankiniai Telšiai 1942; Rainių tragedija Vilnius 2000; Pamirštas SSRS karo nusikaltimas / sud. A. Šiušaitė, J. Urbanavičius, V. Landsbergis Vilnius 22007.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką