Rašupio kautỹnės, Lietuvos partizanų ir vidaus kariuomenės kareivių bei stribų mūšis. Įvyko 1947 07 30 tarp Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Liūto būrio partizanų ir vidaus kariuomenės kareivių bei stribų.
Po nakties žygio apsistojusius pas Raišupio kaimo (Sasnavos vlsč.) ūkininkus Karčiauskus partizanus kažkas įskundė, jie buvo apsupti. Partizanai kovėsi iki paskutinio šovinio, pritrūkę šaudmenų bandė trauktis, bet nepavyko. Žuvo būrio vadas leitenantas J. Stanaitis (slapyvardis Liūtas), kovotojai V. Lelešius (slapyvardis Jovaras; Tauro apygardos kapeliono J. Lelešiaus brolis), J. Popiera (slapyvardis Žaibas; vienas iš 5 žuvusių brolių Popierų), broliai K. ir V. Mykolaičiai (slapyvardžiai Lakūnas ir Aidas) bei V. Bridžius (slapyvardis Aidas). Žuvusiųjų kūnai buvo užkasti Igliškėliuose, 1989 palaidoti Marijampolės naujosiose kapinėse.
paminklas Raišupio kautynėse žuvusiems partizanams (prie jo stovi autorius V. Akelaitis, 1990)
Išlikusio gyvo partizano, sodybos šeimininkų ir kaimynų liudijimu, buvo nukauta apie 50 sovietinių kareivių, tarp jų pulkininkas ir 2 leitenantai. Karčiauskų šeima buvo ištremta į Sibirą. Tuoj po kautynių Suvalkijoje pradėta dainuoti dainą apie narsiuosius Raišupio partizanus.
2921