rateliai, Atėnų, Romos, Tesalijos miestų ir kitų antikos valstybių privilegijuotas luomas.
Atėnuose susidarė po Solono reformų (594–593 pr. Kr.). Pagal turto cenzą (pajamos už 300 saikų javų) sudarė antrąją gyventojų kategoriją (po pentakosiomedimnų). Galėjo užimti visas renkamas pareigybes.
Romoje nuo seniausių laikų raiteliais vadindavo privilegijuotąją kavalerijos karių grupę. Per karaliui Servilijui Tulijui priskiriamą reformą (6 a. pr. Kr.) pagal turto cenzą (100 000 asų pajamų) raiteliai buvo priskirti prie aukščiausios kategorijos piliečių ir turėjo pateikti 18 karinių vienetų (centurijų). Nuo 3 a. pr. Kr. raiteliais (pagal cenzą) tapdavo ne tik kariai, bet ir turtingi amatininkų dirbtuvių savininkai, palūkininkai. 1 a. pr. Kr. pabaigoje raitelių luominis priklausomumas tapo paveldimas.
Kai romėnų dievas Neptūnas buvo sutapatintas su graikų dievu Poseidonu, jis irgi gavo Žirginio epitetą ir tapo raitelių luomo dievu. Raiteliai sudarė kariuomenės vadovybę, buvo provincijų valdininkai (Egipto prefektas, prokuratoriai). Romos raitelių luomas išnyko 3 amžiuje.