rakỹs, dyglys, susidaręs dėl lapų arba prielapių dalių metamorfozės. Pagal kilmę rakiai skirstomi į lapinius ir prielapinius. Lapiniai rakiai susidarę iš pakilusių lapalakščio ar lapkočio dalių, dažniausia – iš lapų gyslų viršūnių (pvz., kardažolės, usnies, zundos). Prielapiniai rakiai susidarę iš pakitusių prielapių. Kai kurie prielapiniai rakiai yra trumpaamžiai, nukrinta kartu su lapais (pvz., raugerškio), kiti – sumedėję ir ilgai išlieka ant šakų (pvz., agrastų, robinijų). Pagal formą rakiai skirstomi į paprastuosius (pvz., usnies) ir šakotuosius. Paprastieji rakiai vientisi, dažniausia tiesūs. Šakotieji rakiai būna su dviem (dvišakis rakys), trimis (trišakis rakys), retai daugiau (daugiašakis rakys) šakų. Šakotieji rakiai būdingi daugeliui karpažolių, kai kurių rūšių kaktusams. Rakiai saugo augalus nuo augalėdžių gyvūnų ir mažina sausringose vietose augančių augalų lapų paviršiaus plotą.
robinijos rakys
849