R. Chwoles. Turgaus kiemas Vilniuje (aliejus, 1959–72, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ Vilniuje)
Chwoles Raphael (Rafaelis Chvòlesas) 1913 04 25Vilnius 2002 03 31Paryžius, žydų tapytojas. Litvakas. Tapybos mokėsi Vilniuje pas M. Kulešą, Mošę Leibovskį (1876–1942 ar 1943), Aleksandrą Šturmaną (1869–1944). 1930–39 priklausė Vilniaus žydų dailininkų ir literatų draugijai Jung Vilne. 1940 mokytojavo Vileikos (dabartinė Baltarusija) meno mokykloje, direktorius. 1940–44 gyveno Rusijoje (slėpėsi nuo Holokausto), 1945–59 – Vilniuje. Parodose dalyvavo nuo 1933; individualios Vilniuje (1938), Varšuvoje (1959, 1960–61, 1963–65), Paryžiuje (1972, 1976, 1981), Jeruzalėje (1986) ir kitur, pomirtinės Paryžiuje (2004), Varšuvoje ir Krokuvoje (2005), Vilniuje (2009–10, 2012) ir kitur. Nuo 1959 gyveno Varšuvoje (1964 Lenkijos žydų centrinės kultūros komisijos prezidentas), nuo 1969 – Paryžiuje.
R. Chwoleso kūryboje vyrauja urbanistinių peizažų motyvai. Piešiniams, etiudams aliejumi ir guašu būdinga realistiškas, dokumentiškas piešinys, impresionistinis tapybiškumas ir spalvinis jautrumas, tiksli metų laikų nuotaikų pagava. Itin svarbūs topografiškai tikslūs ir skaudžių asmeninių išgyvenimų paženklinti pokario metu tapyti Vilniaus vaizdai. Kūriniuose užfiksuoti sunaikinto Vilniaus geto motyvai, charakteringos senamiesčio gatvelės (kiemeliai, gatvelės su arkomis), Vilnelės šlaitai, Vilniaus priemiesčių vietovės, įamžinti paminklai, kapinės (Geto griuvėsiai, Didžiosios sinagogos griuvėsiai, Bima, visi 1945, Mirusi gatvė 1946, Vilnius. Geto kiemas 1946, Pereinamas kiemas 1948).
20 a. 6 dešimtmečio R. Chwoleso peizažuose išryškėjo brandesnis stilius – apibendrintas ekspresyvus braižas, sodrios spalvos, meistriškai įvaldyta pastoziška tapysena. Šio laikotarpio jo paveiksluose, piešiniuose, fotografijose pavaizduotas atsikuriantis Vilnius (Fabrikas „Sparta“ 1950, Mokslininkų namai, Lenino aikštė, Fabrikas, Žvėrynas žiemą, visi 1956), išlikusios bažnyčios ir nykstantis paveldas (Vilniaus Gaono kapas. Žydų kapinės Vilniuje 1957, Sinagoga 1958). Nutapė ir portretų (Cilė Žiburkienė 1955, Jauna mergina 1958). Persikėlęs į Varšuvą sukūrė monotipijų ciklą bibliniais motyvais (1958–59), taikomosios grafikos, plakatų, afišų, simbolinių kompozicijų Holokausto tema (Vilniaus prisiminimas, Geto kelias, Kaminas, Prisimink, visi 1962). 1966 lankydamasis Ispanijoje ir Maroke nutapė įsimenančių, raiškių tų vietų gyventojų portretų, architektūrinių ir peizažinių motyvų.
R. Chwoles. Miesto motyvas (aliejus, 1956, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ Vilniuje)
Apsigyvenęs Paryžiuje daug tapė iš atminties ir pagal Vilniuje sukurtus eskizus, etiudus, fotografijas. Kūriniuose atsikartoja jaunystės, šeimos istorijos, Vilniaus kraštovaizdžio motyvai. Išbandė abstrakčiosios raiškos būdus, eksperimentavo įvairiomis technikomis (montažinė kompozicija Chaimas Ch. Soutineʼui atminti, 1979, simboliškos monochrominės kompozicijos – Requiem 1973, Kelias 1982, Vienatvė 1987), sukūrė koliažų (Kompozicija 1982, Sodas 1983, Raudonas koliažas 1986–87, Meditacija 1992). 8–10 dešimtmečio R. Chwoleso tapyba iš natūros pasižymi vitališka energija ir konstruktyvumu (Grinvičas 1979, Peizažas 1991, Gėlės 1992, Ašdodo etiudas 1994).
Atminimo įamžinimas
2023 Vilniuje atidarytas R. Chwoleso muziejus (Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus dalis).
L.: L. Laučkaitė Rafaelis Chvolesas: Jeruzalės ieškojimas Vilnius 2013. P: Leidžiama išvežti: Rafaelio Chwoleso Vilnius = Export permitted: Vilnius by Rafael Chwoles Vilnius 2012; Mes žiūrime į juos, jie žvelgia į mus. Rafael Chwoles: vilniečių portretai 1945–1959 m. = Ils nous regardent, et nous les voyons. Rafael Chwoles: portraits d'habitants de Vilnius 1945–1959 = Their eyes are on us, we too are looking at them. Rafael Chwoles: portraits of Vilnius residents between 1945–1959 / sud. I. Šadzevičienė Vilnius 2018.
2648