Raséinių istòrija

Raseinių herbas

1253 Lietuvos karalius Mindaugas Livonijos ordinui dovanojo pusę Raseinių žemės, 1254 kitą pusę – Lietuvos vyskupui Kristijonui. Nuo 13 a. pabaigoje minimas Raseinių valsčius. 1322, 1352, 1357, 1371 Raseinius sunaikino Vokiečių ordinas. 14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje Raseiniai tapo vienu svarbiausių Žemaitijos administracinių centrų, jų žemės atstovai dalyvavo žemaičių delegacijose, buvo imami įkaitais. 1416–21 pastatyta katalikų bažnyčia, įkurta viena pirmųjų Žemaitijoje parapijų. 1418 Raseiniai buvo vienas žemaičių valstiečių sukilimo centrų. 15 a. pabaigoje–1950 Raseinių apskrities centras. 16 a. gavo Magdeburgo teisę. 1601 įkurta evangelikų reformatų bažnyčia. 1613 Raseiniai paminėti Amsterdame išleistame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje.

1642 Raseiniuose įsikūrė dominikonai, 1643 jų rūpesčiu leisti trys prekymečiai. Dominikonai 1663 pastatė mūrinę bažnyčią, 1682 – mūrinį vienuolyną. 16 a. antroje pusėje Raseinių valsčius buvo vienas didžiausių Žemaitijoje. 16 a. pabaigoje iš Kražių čia perkelti Žemaitijos teismai, seimeliai, Raseiniai faktiškai tapo Žemaitijos politine sostine. 1720 įkurtas karmelitų vienuolynas. 1766 bažnyčią (1786 – vienuolyną, 1787 – mokyklą) įkūrė pijorai. Per 1700–21 Šiaurės karą Raseiniai nukentėjo nuo bado ir maro – 1737 buvo tik 7 namai, sinagoga ir 132 tušti sklypai. 1789 jau buvo 154 dūmai. 1792 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis oficialiai patvirtino Raseinių miesto teises ir herbą.

Dabartinė V. Kudirkos gatvė per I pasaulinį karą (1916 atvirukas)

Raseinių autobusų stotis (1932)

Iki 1815 įsteigta vaistinė. Raseiniai buvo 1830–1831 sukilimo vienas centrų Lietuvoje. 1832 Rusijos imperijos valdžia uždarė karmelitų ir pijorų, 1886 – dominikonų vienuolynus, pastatyta cerkvė. 1837 mieste buvo 2 aikštės, 20 gatvių, 2 bažnyčios, 3 sinagogos, kalėjimas, 308 namai, 65 parduotuvės, 58 smuklės. 1841 iš Kražių atkelta gimnazija, įsteigta ligoninė. 1848 nuo choleros mirė 877 gyventojai. 19 a. viduryje Raseiniai – trečias (po Vilniaus ir Kauno) pagal didumą Lietuvos miestas. Čia veikė keletas malūnų, 1880 įsteigta spaustuvė, 1887 – muilo fabrikas. 1889 įsikūrė sviesto gamintojų bendrovė Biruta. Per Rusijos 1905–07 revoliuciją vyko mitingai ir demonstracijos. 1906 suvaidintas pirmasis lietuviškas vaidinimas. Raseiniai smarkiai nukentėjo per I pasaulinį karą.

1925 įsteigta pieninė. 1932 Raseiniai gavo II eilės miesto teises. 1933 buvo 48 gatvės, 705 namai, 2 ligoninės, 3 vaistinės, kino teatras, 2 gariniai malūnai su lentpjūvėmis, po 2 odų, kailių, vaisvandenių ir saldainių įmones. 1934 atidengtas Nepriklausomybės paminklas (dabar Žemaitis, skulptorius V. Grybas). 1938 pro miestą nutiestas Žemaičių plentas. 20 a. 4 dešimtmetyje pastatytas paštas, valstybinio banko, gimnazijos rūmai, kalėjimas. Aktyviai veikė religinės, kultūros ir ekonominės organizacijos, ypač šauliai. Mieste dislokuoti Trečiojo pėstininkų pulko ir Antrojo artilerijos pulko daliniai. 1941 07 29, 08 05, 08 09–16 ir 08 29–09 06 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyta dalis Raseinių žydų, kiti laikinai suvaryti į du getus. Per II pasaulinį karą 1944 08–10 vykusias SSRS–Vokietijos kariuomenių kautynes sunaikinta 90 % miesto pastatų. Po karo apylinkėse veikė Lydžio rinktinės Lietuvos partizanai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 92 gyventojus.

Nepriklausomybės paminklo atidengimo iškilmės (1934)

Nuo 1950 Raseiniai – rajono centras. Sovietų okupacijos metais miestas atstatytas, veikė gelžbetonio konstrukcijų, sviesto gamykla, kepykla, siuvimo fabrikas, Kauno meno gaminių įmonės tekstilės cechas. 1987 greta Raseinių atidaryta Kauno–Klaipėdos automobilių magistralė. 1988 10 29 prie Žemaičio paminklo iškelta tautinė vėliava. 1989 patvirtintas Raseinių herbas.

1825 buvo 2169, 1833 – 5718, 1897 – 7455, 1923 – 5270, 1959 – 6242, 1970 – 8946, 1989 – 13 211, 2001 – 12 541, 2011 – 11 203 gyventojai.

L: Laiko ir istorijos ženklai Raseinių krašte 1918–2018 m. Vilnius 2017.

-Raseiniai

Raseiniai

Raseinių architektūra

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką