Siuniajev Rašid (Рашид Сюняев, Rašidas Siuniãjevas) 1943 03 01Taškentas, Rusijos astronomas ir astrofizikas. Rusijos mokslų akademijos (1992), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos užsienio (1991), Londono karališkosios draugijos užsienio (2009) narys. Fiz. ir mat. m. dr. (1973).
1966 baigęs Maskvos fizikos ir technikos institutą 1968–74 dirbo Rusijos mokslų akademijos Taikomosios matematikos institute. Nuo 1974 dirba SSRS mokslų akademijos (nuo 1992 Rusijos mokslų akademijos) Kosminių tyrimų institute, 1975–2001 dar dėstė Maskvos fizikos ir technikos institute; profesorius (1987). Nuo 1996 M. Plancko astrofizikos instituto (Garchingas, Vokietija) direktorius. Mokslinių tyrimų svarbiausios kryptys: teorinė ir didelių energijų astrofizika, kosmologija. Kartu su J. Zeldovičiumi 1970 sukūrė ankstyvosios visatos tankio fliuktuacijų teoriją, iš kurios seka kosminės foninės spinduliuotės temperatūros fliuktuacijos (atrastos 1989), 1972 teoriškai įrodė, kad kosminei foninei spinduliuotei praeinant pro galaktikų spiečiaus karštas jonizuotąsias dujas turi būti pastebimas šios spinduliuotės intensyvumo pokytis dėl atvirkštinio Comptono reiškinio (Siuniajevo–Zeldovičiaus reiškinys). Šis reiškinys pirmą kartą stebėtas 1983.
Rašid Siuniajev
Kartu su Nikolajumi Šakura 1972–77 sukūrė disko medžiagos akrecijos į juodąsias skyles arba neutronines žvaigždes teoriją. 1984 pasiūlė naują metodą karštų dujų fizinėms savybėms galaktikų spiečiuose ir supernovų liekanose tyrinėti.
Rusijos valstybinė premija (2000, 2016).
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 11 759 Sunyaev.
3018