Raudonóji gvárdija, 1917–18 ginkluotų savanorių būriai Rusijoje; 1917 11–1918 pavasarį Sovietų Rusijos ginkluotųjų pajėgų svarbiausia dalis.
Užuomazga – per Rusijos 1905–07 revoliuciją kurtos darbininkų kovos draugovės. Fabrikuose jos kurtos ir per 1917 Vasario revoliuciją, vėliau pavadintos Raudonąja gvardija. Iš pradžių komplektuota tik iš savanorių darbininkų, vėliau – ir iš kaimo varguomenės, demobilizuotų kareivių. Buvo kuriama teritoriniu gamybiniu principu. Ją sudarė dešimtinė (10–15 žm.), būrys (4 dešimtinės, 60 ar daugiau žmonių), draugovė arba kuopa (3–4 būriai, iki 180 žm.), batalionas (3–4 draugovės arba kuopos, iki 600 žm.), kartais keli batalionai sudarė rinktinę arba pulką (iki 3500 žm.). Vadovybė buvo renkama, štabai veikė prie vietinių tarybų (miestų, apskričių ir gubernijų, Petrograde – Pagrindinis, Maskvoje – Centrinis). 1917 vasaros pradžioje Raudonosios gvardijos būriai veikė beveik visuose Rusijos pramonės centruose.
Raudonoji gvardija buvo 1917 bolševikų įvykdyto Spalio perversmo svarbiausia ginkluota jėga, 1917 11 numalšino vadinamąjį Kerenskio ir Krasnovo maištą. Saugojo sovietines įstaigas ir svarbiausius ūkio objektus. 1918 02–03 jos pagrindu sukurti pirmieji savanoriškosios Sovietų Rusijos kariuomenės daliniai. 1918 05 paskelbus visuotinę karo prievolę didžioji gvardijos dalis priskirta Sovietų Rusijos kariuomenei. Pavieniai Raudonosios gvardijos būriai veikė iki 1918 rudens (vykdė apsaugos arba milicijos funkcijas).
2271
Lietuviai
Lietuvių buvo jau pirmuosiuose Raudonosios gvardijos būriuose; vėliau sukurta ir atskirų lietuvių dalinių. Lietuvių telkimu į Raudonąją gvardiją rūpinosi lietuvių bolševikų organizacijos. Raudonosios gvardijos dalinių Petrograde vadai buvo J. Baltrūnas, S. Mickevičius, P. Subačius. J. Baltrūno vadovaujama rinktinė (500 žmonių) per Spalio perversmą šturmavo Žiemos rūmus. K. Giedrio vadovaujamas Raudonosios gvardijos lietuvių būrys 1917 11 08–13 padėjo slopinti vadinamąjį Kerenskio ir Krasnovo maištą. Kovose dėl Spalio perversmo pergalės Maskvoje dalyvavo V. Rekašiaus vadovaujamas lietuvių raudongvardiečių būrys, J. Kybarto vadovaujama Raudonosios gvardijos rinktinė, sudaryta daugiausia iš Tillmannso fabriko (1915 iš Kauno evakuoto į Maskvą) darbininkų. Urale, prie Tagilo, Raudonosios gvardijos daliniui vadovavo J. Puteikis, Tuloje Raudonąją gvardiją su kitais organizavo V. Kadziulis, Rostove prie Dono – S. Turla, Podolske – J. Vareikis. Kamenskojėje (dabar Dnieprodzeržinskas) Raudonosios gvardijos daliniui vadovavo K. Liaudis, būrius organizavo J. Kubickis, Žemutiniame Naugarde – J. Ozarskis. Raudonosios gvardijos lietuvių dalinių buvo Odesoje (vienai šimtinei vadovavo V. Mašiotas) ir Jekaterinoslave (dabar Dniepropetrovskas).
1412