raumennis audinỹs, žmogaus ir gyvūnų organizmo audinys, atliekantis judėjimo funkciją. Iš raumeninio audinio sudaryti raumenys.
Yra neruožuotasis (lygusis) ir ruožuotasis (griaučių) raumeninis audinys. Neruožuotąjį raumeninį audinį sudaro ilgos verpstiškos ląstelės – miocitai. Jų citoplazmoje yra siūliškų organoidų – miofibrilių, kurios nėra ruožuotos. Neruožuotojo raumeninio audinio ląstelės dažniausia sudaro pluoštus, supamus puriojo jungiamojo audinio. Neruožuotojo raumeninio audinio yra daugelyje vidaus organų. Ruožuotasis raumeninis audinys skirstomas į griaučių ir širdies. Jo miofibrilės yra skersai ruožuotos. Griaučių raumeninio audinio pagrindinis struktūrinis elementas yra raumeninė skaidula, susidedanti iš miosimplastų – didelių, smailėjančiais galais cilindriškų struktūrų, turinčių daug branduolių. Šis audinys sudaro visus griaučių raumenis, jo yra kai kuriuose vidaus organuose. Širdies ruožuotąjį raumeninį audinį sudaro stačiakampio pavidalo arba šakotos ląstelės. Branduolys (1, rečiau 2) yra ląstelės centre. Miofibrilės yra miocitų pakraščiuose, skersinis jų ruožuotumas tankesnis, bet ne toks ryškus kaip griaučių raumeninis audinys.
raumeninis audinys: a – neruožuotasis, b – griaučių ruožuotasis, c – širdies ruožuotasis (kairėje – išilginis pjūvis, dešinėje – skersinis); 1 – raumeninė ląstelė, 2 – branduolys, 3 – raumeninė skaidula, 4 – purusis jungiamasis audinys, 5 – įterptinis diskas, 6 – miofibrilės
Miocitai jungiasi sudarydami skaidulas. Susijungusios skaidulos sudaro skaidulų tinklą. Tai leidžia širdies raumeniui visam iš karto susitraukti. Širdies raumeniniame audinyje yra atipinių skaidulų. Jų rezginiai ir pluoštai, esantys po endokardu, sudaro vadinamąją laidžiąją širdies sistemą ir lemia širdies ritmingą veiklą.