rečitatỹvas (it. recitativo < lot. recito – deklamuoju), muzikine deklamacija pagrįstas epizodas solistui ar solistams su instrumentiniu pritarimu, greta arijos vartojamas operoje, oratorijoje, pasijoje, kantatoje. Jo paskirtis – perteikti veikėjų pokalbius, įvykių eigą. Paprastai rečitatyvas yra įžanginė arba jungiamoji dalis. 17 a. pabaigoje–18 a. rečitatyvas buvo grindžiamas tipiškais melodiniais modeliais ir harmoninėmis schemomis. Paprastajame rečitatyve (itališkai semplice, secco) solistui dažniausiai pritaria 1–2 klavesinai (bažnytinėje muzikoje – vargonai), liutnios, žemo skambesio styginiai strykiniai ir mediniai pučiamieji instrumentai.
1571