refektòrijus (lot. refectorium < reficio – atgaivinu), krikščionių vienuolyno arba kunigų seminarijos stačiakampis erdvus valgomasis. Būdavo įrengiamas priešingoje nei bažnyčia kluatro pusėje (pietinėje arba šiaurinėje), įėjimu sujungiamas su kluatrą supančiomis galerijomis. Refektorijai dažniausiai dengti cilindriniais su liunetėmis skliautais, puošti gausia sienų ir skliautų tapyba. Lietuvoje išliko Pažaislio vienuolyne ir kitur.
1577