refereñdumas (lot. referendum – tai, kas turi būti pranešta), visuotinis šalies piliečių nuomonės reiškimo būdas balsuojant svarbiais valstybės gyvenimo klausimais. Jame dalyvauja rinkimų teisę turintys asmenys. Referendumas numatytas daugelio šalių konstitucijose, jo rengimo tvarką nustato įstatymai.
Referendumų rūšys
Gali būti privalomasis arba neprivalomasis referendumas. Privalomasis referendumas dažniausiai būna, kai šalies konstituciją arba konkrečios rūšies įstatymus reikia priimti atsiklausiant visų rinkėjų nuomonės. Pvz., Airijoje, Australijoje, Danijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose (išskyrus Delaverą) konstitucijos pataisos įsigalioja tik tada, kai jos patvirtinamos referendumu. Neprivalomasis referendumas vyksta, kai jo pareikalauja valdžios institutai, piliečiai, kartais – tarptautinės organizacijos. Ypatingos svarbos gyventojų apklausa kartais vadinama plebiscitu. Rinkėjų pareikšta valia įsigalioja, kai jai pritaria įstatymų leidžiamoji institucija.
2020 09 20 Italijoje vyko referendumas dėl Parlamento narių skaičiaus mažinimo
Istorija
Referendumo ištakos – 16 a. Šveicarijos kantonų atstovų susirinkimo tradicija reikalauti iš atstovų, kad labai svarbiais klausimais jie atsiklaustų rinkėjų nuomonės. Šis principas ratifikuojant konstituciją pirmą kartą pritaikytas 1778 Masačusetse, kai rinkėjai atmetė pasiūlytą valstijos konstitucijos projektą. Referendumu konstituciją pirmą kartą rinkėjai ratifikavo 1780 Masačusetso ir 1783 Naujojo Hampšyro valstijose.
Europos šalyse referendumas dažniau pradėtas taikyti po 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliucijos, kai paplito liaudies, kaip suverenaus valdžios šaltinio, idėja. Referendumu Prancūzijoje 1800 priimta nauja konstitucija, 1802 Napoleonas Bonapartas iki gyvos galvos patvirtintas konsulu, 1804 – Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu I.
1831 Šveicarijos Sankt Galleno kantono rinkėjai pirmą kartą referendumu ratifikavo paprastą įstatymą. Pirmas įpareigojantysis referendumas įvyko 1863 Bazelio kantone. Vėliau Šveicarijoje federaciniu ir kantonų lygiu referendumai vykdavo dažnai (1945–80 – 169 referendumai; dėl dažnų referendumų šiuo požiūriu ir Šveicarija laikoma netipiška šalimi). Šveicarijos tradicijų įtakoje 19 a. ši piliečių valios išraiškos priemonė paplito daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų valstijų, ji buvo nelanksčios įstatymų leidybos sistemos koregavimo, per didelės partijų įtakos apribojimo būdas.
20 a. referendumu rinkėjų nuomonės buvo klausiama daugelyje demokratinių šalių (nacionaliniu lygiu referendumai niekada nevyko Indijoje, Izraelyje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose), bet referendumai rengiami retai, tik Australijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Šveicarijoje vyko daugiau kaip 10 referendumų nacionaliniu lygiu. Iš dalies tai susiję su šio principo kritikų nuomone, kad rinkėjai dažniausiai per mažai informuoti, kad galėtų kvalifikuotai atsakyti į sudėtingus arba specifinius klausimus. Pvz., plėtojantis Europos Sąjungos šalių integracijai referendumu pareikšta piliečių nuomonė ne kartą (1992 Danijoje nepatvirtinta Maastrichto sutartis, Norvegijos ir Šveicarijos gyventojai atsisakė stoti į Europos Sąjungą, 2005 Olandijos ir Prancūzijos rinkėjai nepritarė Europos Sąjungos konstitucijos projektui) sukėlė integracijos krizę. 2012 ir Šveicarijoje buvo apribotas klausimų, kurie gali būti svarstomi referendumu, sąrašas. 2016 įvyko sėkmingas referendumas Didžiojoje Britanijoje dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos (Brexit).
21 a. dauguma politologų referendumą laiko atstovaujamosios demokratijos sistemą papildančia priemone, kurios reikia, kai sprendžiamos tik ypatingos svarbos problemos.
Lietuvoje
Lietuvoje Referendumo įstatymas priimtas 1989 11 03, juo, pataisytu, naudotasi iki 1992 Konstitucijos įsigaliojimo 1992 11 02. Referendumo teisės įgyvendinimo tvarką, referendumų rūšis, inicijavimą, paskelbimą, organizavimą ir vykdymą reglamentuoja Referendumo įstatymas (2002, pakeitė 1989 įstatymą; nauja redakcija 2019). Pagal jį, gali būti rengiami privalomieji ir konsultaciniai (patariamieji) referendumai.
Privalomasis referendumas rengiamas dėl Konstitucijos nuostatų pakeitimo, dėl Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jei šis dalyvavimas susijęs su Lietuvos valstybės institucijų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautiniams institutams, t. p. dėl kitų įstatymų, jei rengti referendumą siūlo 300 000 rinkimų teisę turinčių piliečių arba Seimas. Konsultacinis referendumas gali būti rengiamas kitais svarbiais valstybės ar tautos gyvenimo klausimais pasiūlius 300 000 rinkimų teisę turinčių piliečių ar Seimui.
Referendumo data skiriama ne vėliau kaip po aštuonių mėnesių ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Referendumą organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija, savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijos. Referendumo galutinius rezultatus ne vėliau kaip per keturias dienas po balsavimo dienos savo interneto svetainėje oficialiai paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Iki 2020 Lietuvoje įvyko 12 privalomųjų ir 2 konsultaciniai referendumai. 4 privalomieji referendumai (1994 08 27 įstatymui Dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių ir akcijų bei pažeistos teisėsaugos priimti, 1996 11 10 dėl Konstitucijos 10 straipsnio papildymo, 2014 06 29 dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo, 2019 05 12 dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo) laikomi neįvykusiais dėl mažo piliečių aktyvumo. Dėl mažo piliečių aktyvumo laikomas neįvykusiu ir 2008 10 12 konsultacinio pobūdžio referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.
Keturiuose referendumuose (1992 05 23 dėl Prezidento institucijos atkūrimo, 1996 10 20 dėl Konstitucijos 55, 57, 131 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 1996 10 20 dėl gyventojų indėlių kompensavimo teisingai privatizuojant valstybinį turtą, 2019 05 12 dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo) teiktos nuostatos nebuvo priimtos dėl per mažo teigiamai balsavusiųjų skaičiaus.
Keturiuose referendumuose (1991 02 09 plebiscite dėl Lietuvos nepriklausomybės, 1992 06 14 dėl sovietinės kariuomenės besąlygiško išvedimo iš Lietuvos teritorijos 1992 ir Lietuvai padarytos žalos atlyginimo, 1992 10 25 dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, 2003 05 10–11 dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje) teiktos nuostatos priimtos absoliučia balsavusiųjų dauguma.
2012 10 14 konsultaciniame referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje teikta nuostata (statyti naują atominę elektrinę) absoliučia balsavusiųjų dauguma buvo nepriimta.